Lingvistinė “sunnah” reikšmė yra kelias, išmintas takas. Islamiškoji  prasmė būtų-  Pranašo sal Allahu Aleyhi wa salam* būdas, tradicija, tai, kaip Jis sal Allahu Aleyhi wa salam elgėsi, kalbėjo, gyveno, Jo sal Allahu Aleyhi wa salam manieros.

Nemaža dalis žmonių galvoja, kad musulmonai turi vienintelį religinį šaltinį- Koraną. Tai netiesa. Pačiame Korane yra nurodyta:

“Neišsimušė iš kelio jūsų bičiulis (Muhammedas) ir nepasiklydo. Ir nekalba jis nuo savęs. Išmokė jį turintis galios ir išminties..” (53: 2-6)

Kaip matome, viskas, ką religijoje mus mokė savo elgesiu bei manierom Pranašas sal Allahu Aleyhi wa salam, kilo ne iš Jo sal Allahu Aleyhi wa salam paties, o iš Aukščiausiojo.

Kodėl 

 

Pirmas stulpas apie tikėjimą apima gan plačiai. Tai nėra vien tikėjimas, kad egzistuoja Dievas. Islame tikėjimas apima:

I) tikėjimą Dievu ir Jo vienybe;

II) tikėjimą Muhammad (salAllahu aleihi wasalam)¹ kaip paskutiniu Dievo siųstu pranašu;

III) šešis tikėjimo stulpus.

I) Tikėjimas Dievo vienybe – Tauhid.

Kas yra tauhid?

Keturios pgarindinės tauhid taisyklės

II) Tikėjimas, kad Muhammad (salAllahu aleihi wasalam) paskutinis pranašas. Be tikėjimo, kad Muhammad (salAllahu aleihi wasalam) buvo paskutinis Dievo siųstas pranašas, neįmanoma būti ar tapti musulmonu. Netikėjimas tuo musulmoną išveda iš islamo.

III) Šeši tikėjimo stulpai:

Ajos[1] Al Birr tafsyras[2]

 

Aja Al Birr – tai suros[3] Al Baqara 177 eilutė. Joje sutalpinta didžiulė išmintis, apimanti nutarimus ir teisingą tikėjimą. Ši eilutė akcentuoja teisingą, nuoširdų ir tikrą pamaldumą (dievobaimingumą) ir teisingumą. Tikrasis religijos tikslas yra skatinti dievobaimingumą ir teisingumą:

 

﴿لَّيْسَ الْبِرَّ أَن تُوَلُّواْ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ وَلَـكِنَّ الْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الاٌّخِرِ وَالْمَلَـئِكَةِ وَالْكِتَـبِ وَالنَّبِيِّينَ وَءَاتَى الْمَالَ عَلَى حُبِّهِ ذَوِى الْقُرْبَى وَالْيَتَـمَى وَالْمَسَـكِينَ وَابْنَ السَّبِيلِ وَالسَّآئِلِينَ وَفِي الرِّقَابِ وَأَقَامَ الصَّلَوةَ وَءَاتَى الزَّكَوةَ وَالْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـهَدُواْ وَالصَّابِرِينَ فِى الْبَأْسَآءِ والضَّرَّاءِ وَحِينَ الْبَأْسِ أُولَـئِكَ… Įdomu? Skaityti toliau..



Tikėjimo supratimas (arabų kalboje žodis “iman”, sudarytas iš žodžio šaknies, kurios reikšmė – “užtikrinti saugumą”) musulmono pasąmonėje susijęs su žiniomis. Tam, kad pasiektumėme saugumą Dievo užuovėjoje, privalome atitinkamai vykdyti Dievo įstatymus.

Visos taisyklės tiesiogiai susijusios su žmogaus sveikatos rūpinimusi. Visagalis Dievas sukūrė žmogui būtiniausias egzistencijos priemones. Jis subhana wa ta’ala žino kas žmogui naudinga, o kas kenktina. Mes galime džiaugtis geru maistu, tačiau Kūrėjas liepia atsisakyti (paties žmogaus naudai) kai kurių maisto rūšių:

“O jūs, kurie įtikėjote! Valgykite gerą maistą, kuriuo jus aprūpinome, ir dėkokite Dievui, jei Jį garbinate. Jis jums uždraudė dvėselieną, kraują ir kiaulieną ir tai, kas

Įdomu? Skaityti toliau..

Vieni iš Pranašo (lai būna Jam Viešpaties palaima ir ramybė) mėgstamiausių sveikatai naudingų produktų buvo medus, alyvuogių aliejus, druska ir actas.

Korane (2:168) sakoma: “O žmonės! Valgykite tai, kas žemėje leidžiama, gera.” Pasak Muslim, Allah Pranašas (lai būna Jam Viešpaties palaima ir ramybė) pasakė: “Skrandis yra centrinė kūno vieta, prie kurios prijungtos venos. Jei sveikas skrandis, sveikos yra ir venos ir tokia yra viso kūno būsena. O jei skrandis yra puvimo būsenoje, venos siurbs jo pūzdrus ir išnešios juos po visą kūną”.

Iš šio hadiso (Pranašo (lai būna Jam Viešpaties palaima ir ramybė) žodžių… Įdomu? Skaityti toliau..

Religiškai žymių vietų lankymas islame vadinamas Ziyara.

Pasaulyje yra gausu vietovių, pastatų, kurie turi ar turėjo didesnę ar mažesnę reikšmę islamo istorijoj ir/ar religijoj, tačiau ne visas jas yra Sunna (Sunna- Pranašo, lai būna Jam Viešpaties taika ir ramybė, tradicija) lankyti, o kai kurias- netgi haram (draudžiama).

Pasak autentiškų Hadisų (Pranašo, lai būna Jam Viešpaties taika ir ramybė, žodžių bei veiksmų perdavimų), trijų mečečių lankymas yra sunna bei duoda daug baraka (palaiminimų);

Pranašas, lai būna Jam Viešpaties taika ir ramybė, pasakė: “Niekas lai nesileidžia į kelionę lankyti jokios mečetės, išskyrus masdžid (mečetė) al Haram, Manosios mečetės ir masdžid al Aqsa.” (Bukhari, Muslim)

Ulema (islamo teologai) sutaria, kad Hadise yra kalbama apie religinio pobūdžio keliones… Įdomu? Skaityti toliau..

Kodėl 10 paskutinių Ramadano dienų/naktų yra ypatingos?

Visų pirma, tai dėl to, kad vienoje iš šių naktų yra pasislėpusi Lailat ul Qadr- naktis, kuri pasak Allah swt yra “geresnė, nei tūkstantis mėnesių” (97:3). Niekas tiksliai nežino, kuri tai tiksliai naktis iš dešimties, bet iš Hadisų žinome, kad tai tikriausiai viena iš nelyginių naktų ir greičiausiai tai naktis iš Ramadano 26 – tosios į 27 – tąją. Allahu Alim.

Abu Huraira perdavė Pranašo saaw žodžius: “Kas stovės (maldoje) Lailat ul Qadr naktį puoselėdamas savo tikėjimą ir vertindamas save, tikėdamasis atlygio iš Allah- tam bus atleistos visos nuodėmės.” (Bukhari ir Muslim)

Visų antra… Įdomu? Skaityti toliau..

Tarp iškiliausių Islamo žmonių, kurie tapo musulmonų bendruomenės (umos) pasididžiavimu, ypatingą vietą užima Pranašo Muhamedo (tebus jam ramybė ir Dievo palaima) pirmieji pasekėjai. Vienas iš jų – pirmasis kalifas Abu Bakras (tebus Dievas patenkintas juo).

Kalifas Abu Bakras – tai žmogus, kuris buvo arčiausiai Muhamedo (tebus jam ramybė ir Dievo palaima) ir savo tikėjimo tvirtumu nusileido tik Dievo pranašams ir pasiuntiniams. Pranašas Muhamedas (tebus jam ramybė ir Dievo palaima) jį patį pirmajį iš 10-ties savo pasekėjų pradžiugino žinia, kad pastarasis iš karto po mirties keliaus į Rojų.

Abu Bakras taip pat tas žmogus į kurį Viešpats kreipėsi sakydamas: “Aš juo patenkintas

Gerai žinomas Pranašo (SalAllahu aleihi wasalam[1]) sahih[2] hadisas, kurį labai mėgsta bidos[3] žmonės ir dažnai naudoja savęs pateisinimui: Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) yra pasakęs: „Tas, kuris įves gerą naujovę ir ja paseks kiti žmonės, gaus apdovanojimą už savo gerą darbą ir taip pat gaus apdovanojimą lygų tam, kurį gaus juo sekusieji, ir tai nesumažins pastarųjų apdovanojimo. Tas, kuris įves blogą naujovę, neš ant savo pečių nuodėmės naštą ir taip pat neš nuodėmių naštą tų, kurie juo sekė, tuo nesumažindamas jų (sekusiųjų) nuodėmės naštos.“ (Tirmidhi, Muslim)

Šį hadisą mėgsta cituoti tie, kurie įvelia bidą… Įdomu? Skaityti toliau..