Tarp iškiliausių Islamo žmonių, kurie tapo musulmonų bendruomenės (umos) pasididžiavimu, ypatingą vietą užima Pranašo Muhamedo (tebus jam ramybė ir Dievo palaima) pirmieji pasekėjai. Vienas iš jų – pirmasis kalifas Abu Bakras (tebus Dievas patenkintas juo).

Kalifas Abu Bakras – tai žmogus, kuris buvo arčiausiai Muhamedo (tebus jam ramybė ir Dievo palaima) ir savo tikėjimo tvirtumu nusileido tik Dievo pranašams ir pasiuntiniams. Pranašas Muhamedas (tebus jam ramybė ir Dievo palaima) jį patį pirmajį… Įdomu? Skaityk toliau...

Nekopijuoti nemusulmonų aprangoje bei veiksmuose yra mūsų tikėjimo dalis. Ši prievolė dažnai minima tiek Korane, tiek Sunnoje (Pranašo Muhammedo, lai būna Jam Viešpaties taika ir ramybė, tradicijoj). Tai privaloma, nes supanašėjimas su kažkuo išorėje anksčiau ar vėliau atsiliepia ir žmogaus tikėjime, jis pradeda jausti empatiją bei prisirišimą panašiems į jį.

Islamo religija neliepia būti skirtingais nuo kitų vien savo išvaizda. Greičiau, ji moko, kad susikurtume nepriklausomą islamišką identitetą ir sustiprintume islamišką bendruomenę… Įdomu? Skaityk toliau...

Religiškai žymių vietų lankymas islame vadinamas Ziyara.

Pasaulyje yra gausu vietovių, pastatų, kurie turi ar turėjo didesnę ar mažesnę reikšmę islamo istorijoj ir/ar religijoj, tačiau ne visas jas yra Sunna (Sunna- Pranašo, lai būna Jam Viešpaties taika ir ramybė, tradicija) lankyti, o kai kurias- netgi haram (draudžiama).

Pasak autentiškų Hadisų (Pranašo, lai būna Jam Viešpaties taika ir ramybė, žodžių bei veiksmų perdavimų), trijų mečečių lankymas yra sunna bei duoda daug baraka (palaiminimų);

Pranašas, lai būna Jam… Įdomu? Skaityk toliau...

Download (PDF, 172KB)

ABU BAKR (RA) PAMOKYMAI :

1. Visuomet bijokite Allacho. Jis žino kas yra žmogaus širdyje.

2. Būkite malonūs tiems, kurie yra žemesni už Jus (t.y. socialine prasme) ir gerai su jais elkitės.

3. Duokite trumpus, bet aiškius nurodymus. Per ilgi nurodymai yra greitai užmirštami.

4. Pakeiskite savo elgesį prieš sakydami kitiems pakeisti savąjį.

5. Gerbkite priešų pasiuntinius.

6. Savo planus laikykite paslaptyje.

7… Įdomu? Skaityk toliau...

Svarbus hadisas[1], kuriame Pranašas (salAllahu aleihi wasalam[2]) pasakė: „Kas leistina yra aišku ir kas draudžiama yra aišku, o tarp šių dviejų yra abejotini dalykai, dėl kurių žmonės nėra tikri. Tad tie, kurie palieka nuošaly abejotinus reikalus – apvalo savo religiją ir garbę, o tie, kurie įsipainioja į abejotinus dalykus, (galiausiai) įsipainioja į tai, kas neleistina – lyg piemuo, kuris gano bandą aplink šventovę, neleisdamas gyvuliams iš ten


Garbė Dievui, visų pasaulių Valdovui, malda ir taika Jo paskutiniam Pranašui ir Pasiuntiniui.

Žinok (lai Allah tau būna malonus), kad mes turime išmokti keturis dalykus:

Pirmas: Žinojimas, kuris susideda iš pažinimo Allah, Jo Pranašo ir islamo religijos su įrodymais.

Antras: Veiksmai pagal šias žinias.

Trečias: Kvietimas į tai.

Ketvirtas: Kantrybė, iškilus sunkumams šioje srityje.

Įrodymas yra Aukščiausiojo pasakymas, vardan Allah Maloningiausiojo, Gailestingiausiojo: „Prisiekiu pavakario valanda. Iš tiesų, žmogus juk nuostolyje. Išskyrus tuos, kurie įtikėjo ir darė gerus darbus, ir mokė vieni kitus tiesos ir mokė vieno kitus kantrybės.” (Korano dalis al-Asr 103:1-3)

Ash-Shafi’I (lai Allah Aukščiausiasis jam būna malonus) yra pasakęs: „Jei Allah nebūtų atsiuntęs daugiau jokių kitų įrodymų, išskyrus šią surą, jos būtų užtekę.” Ir Bukhari (lai Allah Aukščiausiasis jam būna malonus) yra pasakęs: „Žinios eina prieš žodį ir veiksmą, to įrodymas yra Aukščiausiojo pasakymas: „Tad žinok, kad nėra dievybės, išskyrus Allah, ir prašyk savo nuodėmei atleidimo.“ (Sura Muhammad 47:19) Kaip matote, Allah paminėjo žinias pirmiau kalbų ir veiksmų.”

Žinok (lai Allah tau būna malonus), kad kiekvienas musulmonas ir kiekviena musulmonė turi žinoti šiuos tris dalykus ir veikti pagal juos:

 

Pirmas: Allah sukūrė mus, davė mums aprūpinimą ir nepaliko mūsų be priežiūros. Jis atsiuntė mums Pranašą ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) ir tie, kurie Jo klauso – pateks į rojų, o kas neklauso – pateks į ugnį. Ir įrodymas yra Aukščiausiojo pasakymas: „Mes pasiuntėme jums Pasiuntinį, liudijantį prieš jus, kaip kad pasiuntėme pas Faraoną pasiuntinį. Bet nepaklausė Faraonas pasiuntinio, ir sugriebėm Mes jį pražūtingu grybšniu.“ (Al-Muzzammil 73:15-16 )

Antras: Allah nėra patenkintas, kai garbinime Jam priskiriami bendrininkai, nors šie būtų Jam artimiausieji angelai ar siųsti pranašai. Įrodymas yra Aukščiausiojo pasakymas: „Ir visos mečetės (garbinimo vietos) yra skirtos Allah, todėl nesišaukite šalia Allah nieko kito.“ (Al-Džinn 72:18)

Trečias: Tie, kas pakluso Pranašui (salAllahu aleihi wasalam) ir garbina tik Allah, neturi rodyti draugiškumo tiems, kurie rodo pasipriešinimą Allah ir Jo Pranašui ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him), nors šie būtų patys artimiausieji iš artimiausiųjų. Įrodymas yra Aukščiausiojo pasakymas: „Nesurasi žmonių, kurie tiki į Allah ir Paskutiniąją Dieną, kad jie mylėtų tuos, kurie priešinasi Allah ir Jo Pasiuntiniui, nors šie būtų jų tėvai, arba sūnūs, arba jų broliai, arba jų artimieji. Aniems Allah įrašė tikėjimą į jų širdis ir sustiprino juos Savo dvasia ir įves juos į sodus, kur žemai teka upės – amžinam gyvenimui ten. Allah patenkintas jais ir jie patenkinti Juo. Jie yra Allah partija. O taip, iš tikrųjų, Allah partija, jie bus laimingieji.“ (Al-Mudžiadilah 58:22)

Žinok, lai Allah nukreipia tave į Jo paklusnumą, į Abraomo religiją, kuri yra garbinti Allah vieną ir būti nuoširdiems Jam religijoje. Allah paliepė tai visiems žmonėms ir tam juos sukūrė. Kaip pasakė Aukščiausiasis: „Ir Aš sukūriau džinus ir žmones tik tam, kad jie Mane garbintų.“ (Adh-Dhariyaat 51:56)

يَعْبُدُوِن ya’budūn (Mane garbinti) – reiškia garbinti tik Allah. Didžiausias Allah paliepimas yra Tawhyd. Tai – monoteizmas garbinime.

Didžiausias Allah draudimas yra širk. Tai šaukimasis kitų, nei Allah. Įrodymas yra Aukščiausiojo pasakymas: „Garbinkite Allah ir nepriskirkite Jam jokių partnerių.“ (An-Nisa 4:36)

Trys pagrindai

 

Jei tavęs paklaus: „Kokie yra trys pagrindai, kuriuos turi žinoti kiekvienas žmogus?”, tada pasakyk: „Vergo žinojimas apie savo Viešpatį, religiją ir pranašą Muhammad ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him)“.

 

Pirmas pagrindas – Viešpaties pažinimas. Jei tavęs paklaus: „Kas yra tavo Viešpats?“, tada pasakyk: „Mano Viešpats – Allah, kuris išaugino mane ir visus pasaulius Savo malone. Ir Jis yra mano garbinimo objektas. Aš neturiu kitų garbinimo objektų, išskyrus Jį.“ Įrodymas yra Aukščiausiojo pasakymas: „Garbė Allah, pasaulių Valdovui.“ (Al-Fatiha 1:2)

Jei tavęs paklaus: „Kaip tu pažinai savo Viešpatį?” Tada pasakyk: „Per Jo ženklus ir kūrinius. Ir iš Jo ženklų yra diena ir naktis, saulė ir mėnulis. Ir iš Jo kūrinių yra septyni dangūs ir septynios žemės, ir viskas, kas yra juose, ir viskas, kas tarp jų.“ Įrodymas yra Aukščiausiojo pasakymas: „Ir iš Jo ženklų – diena ir naktis, saulė ir mėnulis. Nesilenkite saulei nei mėnuliui, o nusilenkite Allah, kuris juos sukūrė, jeigu jūs Jį garbinate.“ (Fussilat 41:37)

Ir sako Aukščiausiasis: „Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Allah, kuris sukūrė dangus ir žemę per šešetą dienų, o paskui Jis užėmė vietą ant sosto (taip, kaip pritinka Jo Didybei). Jis uždengia naktimi dieną, kuri sparčiai po jos seka. Ir saulė, ir mėnulis, ir žvaigždės tarnauja Jo įsakymu. O taip, Jam priklauso kūrimas ir valdymas. Palaimintas Allah, pasaulių Viešpats.“ (Al-A’raf 7:54)

Žodis ar-rabb (Viešpats) reiškia Jį, kuris yra garbinamas. Įrodymas yra Aukščiausiojo pasakymas: „O žmonės, garbinkite savo Viešpatį, kuris sukūrė jus ir tuos, kurie buvo iki jūsų, kad galėtumėte apsisaugoti (nuo Allah nemalonės ir bausmės). Kuris žemę padarė jums paklotu, o dangų – statiniu ir siunčia vandenį iš dangaus, taip išvesdamas vaisius jūsų maitinimui. Tad nepriskirkite Dievui lygių, kai jūs visi tai žinote.“ (Al-Baqarah 2:21-22)

Ibn Kathyr raḥimahullāh (may Allāh have mercy upon him) yra pasakęs: „Visko Kūrėjas nusipelno būti garbinimas.“

Garbinimo rūšims, kurias Allah įsakė atlikti, priklauso Islam (religija – laikymasis pagrindinių prievolių), Iman (vidinis tikėjimas) ir Ihsan (tikėjimo tobulumas, išbaigtumas). Tam taip pat priklauso maldavimas, baimė, viltis, pasitikėjimas, troškimas, virpulys, nuolankumas, kreipimasis su atgaila, pagalbos prašymas, prieglobsčio siekimas, šaukimasis išgelbėti, aukojimas, įžadai ir kitų rūšių maldos, kurias Allah įsakė atlikti. Visa turi būti skirti tik Allah. Įrodymas yra Aukščiausiojo pasakymas: Ir visos mečetės yra skirtos Allah, todėl nesišaukite nieko kito šalia Jo.“ (Al-Džinn 72:18)

Kiekvienas, kuris nukreipia bet kurią iš minėtų maldos tipų kitam, nei Allah, yra Mušrik (stabmeldys) ir Kafir (atmetantis tikėjimą, netikintysis). Įrodymas yra Aukščiausiojo pasakymas: „O kas šaukia sykiu šalia Allah kitą dievą, neturėdamas tam įrodymo, tada jo atsiskaitymas bus pas jo Viešpatį. Iš tiesų, nebus sėkmingi netikintieji.“ (Al-Mu’minūn 23:117)

Hadise (Pranašo ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) žodžių ir veiksmų perdavime) teigiama: „Du‘a (maldavimas, šaukimasis, prašymas) – garbinimo šerdis“. (Hadisas yra At-Tirmidhi rinkinyje). Įrodymas yra Aukščiausiojo pasakymas: „Ir jūsų Viešpats sako: „Šaukitės Manęs, Aš jums atsakysiu. Iš tiesų tie, kurie yra pernelyg arogantiški, kad garbintų Mane, eis pragaran pažeminti.“ (Ghafir 40:60)

 

Įrodymas, kad reikia bijoti Allah, yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „Bet nebijokite jų, o bijokite Manęs, jeigu esate tikintys.“ (Ali ‘Imran 3:175) ir čia: „Nebijokit jų, o bijokit Manęs.“ (Al-Baqara 2:150)

Įrodymas turėti vilties, yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „Ir kas viliasi sutikti savo Viešpatį, tegul daro gerus darbus, ir garbindamas savo Viešpatį, Jam nieko nepriskiria.“ (Al-Kahf 18:110)

Įrodymas pasitikėti, pasikliauti yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „Pasikliaukite Allah, jei jūs esate tikintieji.“ (Al-Maidah 5:23) Taip pat: „O kas pasikliauna Allah, tam Jo pakanka.“ (At-Taliaq 65:3)

Įrodymas trokšti Allah ir būti nuolankiems yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „Iš tiesų, jie veržėsi daryti gerus darbus ir šaukėsi Mūsų su troškimu ir virpuliu, ir buvo jie Mums nuolankūs.“ (Al-Anbiya 21:90)

Įrodymas dėl atgailos yra šis Aukščiausiojo pasakymas: Ir kreipkitės į savo Viešpatį su atgaila ir atsiduokite Jam, prieš tai nei ištiks jus bausmė; nes tada jums nebus padėta.“ (Az-Zumar 39:54)

Įrodymas dėl pagalbos prašymo yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „Tave mes garbiname ir Tavęs mes prašome pagalbos“ (Al-Fatihah 1:5)

Įrodymas dėl prieglobsčio ieškojimo yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas žmonių Viešpatį.“ (An-Nas 114:1)

Įrodymas, kad reikia šauktis išgelbėjimo, yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „(Prisiminkit) kada šaukėtės dėl išgelbėjimo savo Viešpačio, tad Jis jums atsakė.“ (Al-Anfal 8:9)

Įrodymas dėl aukojimo yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „Sakyk: „Iš tiesų, mano malda, mano aukojimas, mano gyvenimas ir mirtis yra skirti Allah, pasaulių Viešpačiui. Jis neturi bendrininkų. Tai man buvo įsakyta, ir aš – pirmas iš musulmonų.“ (Al-An’am 6:162-163) Iš sunos: „Allah prakeikė tą, kuris paaukojo kitam, nei Allah.“ (Muslim: Kitab AD-Daĥy)

Įrodymas dėl įžadų yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „Jie išpildo įžadus ir bijo dienos, kurios blogis bus plačiai pasklidęs.“ (Al-Insan 76:7)

 

Antras pagrindas. Religijos Al-Islam pažinimas su įrodymais. Absoliutus atsidavimas Allah yra per tauhyd (Dievo vienybės supratimą), paklusnumą Jam ir neturėjimą nieko bendro su širk (bendrininkų priskyrimu, garbinant Dievą) ir su širk atliekančiais žmonėmis. Jis turi tris lygius: Islam, Iman ir Iħsan, ir kiekvienas lygis turi savo ramsčius.

 

Pirmas lygis: Islamas. Islamas turi penkis ramsčius:

1. Liudijimas, kad nėra nieko, verto garbinti, išskyrus Allah ir kad Muhammad yra Allah Pasiuntinys;

2. Malda;

3. Zakah (2,5% nuo turto, viršijančio tam tikrą pinigų sumą per metus) mokėjimas;

4. Pasninkas Ramadano mėnesio metu;

5. Hadž (pilgrimystė) į Šventus Allah Namus (Ka’bah).

 

Liudijimo įrodymas yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „Liudija Allah, kad nėra dievybės, išskyrus Jį, ir angelai, ir išsilavinusieji, kurie tvirti tiesoje. Nėra dievybės, išskyrus Jį, Visagalį, Išmintingąjį.“ (Ali ‘Imran 3:18). Tai reiškia – nėra nieko verto garbinti, išskyrus Allah vieną.

Frazė لا إله (nėra dievybės) neigia viską, kas yra garbinama vietoj Allah. إلا الله (išskyrus Allah) teigia, kad reikia garbinti Allah vieną, nepriskiriant garbinant Jam bendrininkų, kadangi Jis neturi bendrininkų Jo Viešpatijoj.

Šių žodžių reikšmę paaiškina Aukščiausiojo pasakymas: „Ir štai tarė Ibrahym savo tėvui ir tautai: „Iš tiesų, aš neturiu nieko bendro su tuo, ką jūs garbinate, išskyrus Jį, kuris sukūrė mane. Iš tiesų, Jis ves mane tiesiu keliu. Ir padarė jis tai (liudijimą, kad nėra dievybės, išskyrus Allah) žodžiu, išliekančiu jo palikuonyse, kad jie galėtų sugrįžti (iš jų neteisingo kelio į tauhyd – monoteizmą).“ (Az-Zukhruf 43:26-28)

Taip pat, kitas Aukščiausiojo pasakymas: „Sakyk: „O rašto žmonės! Priimkite žodį tarp mūsų ir jūsų, kad mes negarbiname nieko, išskyrus Allah, nepriskiriame Jam bendrininkų ir vieni iš mūsų neima kitų viešpačiais vietoj Allah.“ Bet jei jie nusigręš, tada sakykite: „Liudykite, kad mes esame Musulmonai.“ (Ali ‘Imran 3:64)\

Liudijimo, kad Muhammad yra Allah pasiuntinys, įrodymas yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „Tikrai, pas jus atėjo pasiuntinys iš jūsų pačių. Sunku jam tai, nuo ko jūs kenčiate, [jis] išgyvena dėl jūsų; tikintiesiems – meilus ir gailestingas.“ (At-Tauba 9:128)

Liudijimo, kad Muhammad yra Allah pasiuntinys patvirtinimas 0 paklusimas jo įsakymams, įsitikinimas žinios perdavimu, vengimas to, ką jis uždraudė, ir Allah garbinimas tik taip, kaip jis nustatė.

Maldos ir zakato įrodymas, bei tauhydo paaiškinimas yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „Ir jiems įsakyta tiktai garbinti Allah, [būti] nuoširdžiais Jam religijoje, kaip tikriems monoteistams, atlikti maldą ir mokėti Zakah. Ir tai yra teisinga religija.“ (Al-Baijina 98:5)

Pasninko įrodymas yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „O tie, kurie įtikėjote! Nurodytas jums pasninkas, kaip nurodytas jis tiems, kurie buvo iki jūsų, kad būtumėte dievobaimingi.“ (Al-Baqarah 2:183)

Hadž įrodymas yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „Ir pareiga žmonėms yra atlikti hadž (pilgrimystę) į Namus (Ka’bą), kas pajėgus įveikti į juos kelią. O kas netiki – tada iš tiesų, Dievui nereikia pasaulių.“ (Ali ‘Imran 3:97)

Antras lygis: Iman – tikėjimas. Iman turi daugiau nei septyniasdešimt šakų. Aukščiausia jų yra tarimas žodžių لا إله إلا الله (nėra nieko verto garbinti, išskyrus Allah), o mažiausia – pašalinti kliūtis nuo kelio. Kuklumas – viena iš tikėjimo šakų.

Tikėjimas turi šešis ramsčius:

  1. 1.      Tikėti į Dievą;
  2. 2.      Jo angelus;
  3. 3.      Jo knygas;
  4. 4.      Jo pasiuntinius;
  5. 5.      Paskutiniąją Dieną;
  6. 6.      Ir į likimą, gerą ir blogą.

Šešių tikėjimo ramsčių įrodymas yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „Ne tai yra pamaldumas, kad sukiotumėte savo veidus į rytus bei vakarus, o pamaldumas – kas įtikėjo į Allah ir Paskutiniąją Dieną, ir Angelus, ir Knygą, ir Pranašus.“ (Al-Baqarah 2:177)

Tikėjimo į likimą įrodymas yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „Iš tiesų, Mes juk kiekvieną daiktą sukūrėme su lemtimi.“ (Al-Qamar 54:49)

Trečias lygis: Ihsan. Ihsan turi vieną ramstį ir jis yra tai, kad „Jūs turite garbinti Allah taip, tarsi jūs jį matytumėte, ir nors Jo nematote, tai iš tiesų, Jis mato jus.“ Tai rodo Aukščiausiojo pasakymas: „Iš tiesų Allah – su tais, kurie bijo, ir su tais, kurie daro gera.“ (An-Naħl 16:128)

Aukščiausiasis taip pat pasakė: „Ir pasikliauk Visagaliu, Gailestinguoju, kuris mato tave, kada tu keliesi [maldai naktį] ir kaip elgiesi tarp puolusių kniūbsčiais. Iš tiesų, Jis – Girdintis, Žinantis.“ (Aš-Šu’ara 26:217-220)

Aukščiausiasis taip pat pasakė: „Kad ir kokioje situacijoje tu būtum, kad ir ką skaitytum iš Korano, kad ir kokį darbą jūs visi darytumėt, Mes esame liudininkai jums, kai jūs tuo užsiėmę.“ (Jūnus 10:61)

Įrodymas iš Sunos yra įžymus hadisas apie angelą Džibryl (Gabrielių), apie kurį papasakojo ‘Umar ibn al-Khattab raḍyAllāhu 'anhu (may Allāh be pleased with him). Jis pasakė: „Kai mes sėdėjome su Allah Pranašu ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him), vieną dieną atėjo žmogus nepaprastai baltais drabužiais ir nepaprastai juodais plaukais. Nebuvo matyti ant jo jokio kelionės ženklo ir nė vienas iš mūsų jo nepažinojo.

Jis priėjo ir atsisėdo priešais Pranašą ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him), priglausdamas savo kelius prie jo kelių ir padėdamas savo delnus ant jo šlaunų.

Jis (Džibryl) tarė: „O, Muhammad, papasakok man apie Islam.“

Allah Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) pasakė: „Islam yra liudijimas, kad nėra dievybės, išskyrus Allah, ir kad Muhammad yra Allah Pasiuntinys, maldos atlikimas, Zakah mokėjimas, pasninkas per Ramadano mėnesį, Hadž (pilgrimystė) į Namus (Ka’bą), jei esi pajėgus įveikti į juos kelią.“

Jis (Džibryl) tarė: „Tu pasakei tiesą.“ Ir mes buvome nustebinti to, kad jis paklausė ir paskui patvirtino, jog tai, kas buvo pasakyta, yra tiesa.

Džibryl tarė: „Papasakok man apie Iman.“

Muhammad ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) pasakė: „Tu turi tikėti į Allah, Jo angelus, Jo knygas, Jo pasiuntinius, Paskutiniąją Dieną ir į likimą, gerą ir blogą.“

Džibryl tarė: „Tu pasakei tiesą.“

Džibryl tarė: „Papasakok man apie Ihsan.“

Muhammad ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) pasakė: „Tu turi garbinti Allah taip, tarsi jį matytum, ir nors nematai Jo, tai iš tiesų, Jis mato tave.“

Džibryl tarė: „Papasakok man apie Valandą.“

Muhammad ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) pasakė: „Paklaustasis žino ne daugiau, nei klausiantysis.“

Džibryl tarė: „Tada papasakok man apie jos ženklus.“

Muhammad ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) pasakė: „Tarnaitei gims jos ponia, ir tu matysi basus, nuogus, skurstančius piemenis, konkuruojančius aukštų pastatų statybose.“

Po to jis (Džibryl) pasitraukė, o aš pasilikau kuriam laikui. Tada Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) pasakė: „O ‘Umar, ar žinai kas toks uždavė klausimus?“

Aš (‘Umar) atsakiau: „Allah ir Jo Pranašas žino geriausiai.“

Jis (Muhammad) ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) pasakė: „Tai buvo Džibryl, kuris atėjo pas jus išmokinti jus jūsų religijos.“ (Hadisas yra Muslim rinkinyje)

 

Trečias pagrindas – žinios apie jūsų Pranašą ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him).

Jis yra Muhammad ibn ‘Abdullah ibn ‘Abdul-Muttalib Ibn Hašim. Hašim yra Quraiš giminė. Quraiš yra arabai, o arabai yra pranašo Ismail ibn Ibrahim raḍyAllāhu 'anhum (may Allāh be pleased with them) palikuonys.

Pranašas Muhammad ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) gyveno šešiasdešimt trejus metus. Keturiasdešimt metų jis gyveno iki pranašystės, dvidešimt trejus metus jis buvo pranašas ir pasiuntinys. Pranašu tapo apreiškus ają “اقْرَأْ „Skaityk!…“ ir tapo pasiuntiniu, kada buvo apreikšta الْمُدَّثِّرُ „Apsisiautęs“.

Jo miestas buvo Meka. Allah pasiuntė jį įspėti apie Širk (politeizmą) ir raginti žmones į Tauhyd (monoteizmą). To įrodymas yra Aukščiausiojo pasakymas: „O apsisiautęs! Kelkis ir perspėk. Ir Viešpatį savo aukštink. Ir drabužius savo valykis. Ir šalinkis „rudžz“ (stabų). Ir nerodyki malonės, daugiau siekdamas. Ir būk kantrus dėl savo Viešpaties.“ (Al-Muddaththir 74:1-7)

„Perspėk“ reiškia nuo širk ir šaukimas yra link monoteizmo (Tauhyd). „Ir Viešpatį savo aukštink“ reiškia aukštinti Jį tikint Jo vienumu. „Ir drabužius savo valykis“ reiškia valyti savo veiksmus nuo širk. Jis ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) dešimt metų kvietė žmones tai daryti ir po šių dešimties metų penkios kasdienės maldos buvo padarytos privalomomis. Jis meldėsi Mekoje tik trejus metus, o paskui jam buvo įsakyta migruoti į Mediną.

Hidžra (migracija) yra iškeliauti iš bedievės šalies į Islamo šalį. Tai yra privaloma kiekvienam Musulmonui ir liks privaloma iki Prisikėlimo Dienos. To įrodymas yra Allah pasakymas: „O Mano vergai, kurie patikėjote! Mano žemė plati, ir Mane jūs garbinkite.“ (Al-’Ankaboot 29:56)

Imamas Al-Baghawi raḥimahullāh (may Allāh have mercy upon him) pasakė: „Ši aja buvo apreikštas musulmonams, kurie liko Mekoje ir neemigravo.“

Įrodymas daryti hidžrą yra Pranašo ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) pasakymas: „Hidžra nesibaigs, kol atgaila nepasibaigs, ir atgaila nepasibaigs, kol saulė nepakils iš vakarų.“

Kada Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) įsikūrė Mekoje, jis perdavė įsakymus apie zakatą, hadžą, pasninką, džihadą (kovą vardan Allah), azaną (šaukimas maldai), prisidėjimą prie gero ir draudimą nuo blogo ir kitus islamo ritualus. Jis praleido dešimt metų tai darydamas, tada jis ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) mirė, bet jo religija – Islamas, išliko.

Jis vedė mususlmonus į visa, kas yra gera ir perspėjo apie visa, kas yra bloga. Geriausia gėrybė, į kurią jis vedė yra islamiškas monoteizmas (tauhyd) ir blogiausia blogybė, apie kurią jis mus perspėjo yra širk.

Allah atsiuntė jį ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) visai žmonijai ir padarė privaloma visiems džinams ir žmonėms jam paklusti. To įrodymas yra Allah pasakymas: „Sakyk: „O žmonės! Aš – Allah Pasiuntinys jums visiems, To, Kuriam priklauso valdžia dangaus ir žemės.“ (Al-A’raaf 7:158)

Su juo ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) Allah išbaigė religiją ir to įrodymas yra Allah pasakymas: „Šiandien Aš išbaigiau jums jūsų religiją ir atskleidžiau jums Savo malonę, ir išrinkau jums Islamą jūsų religija“ (Al-Maa idah 5:3)

Jo ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) mirties įrodymas yra Allah pasakymas: „Juk tu mirtingas, ir jie yra mirtingi. Paskui Prikėlimo dieną pas savo Viešpatį ginčysitės.“ (Az-Zumar 39:30-31)

Žmonės bus prikelti po mirties: „Iš jos (žemės) Mes sukūrėme jus ir į ją jus sugrąžinsim, ir iš jos išvesime jus dar kartą.“ (Taa Haa 20:55) Taip pat: „Ir Allah išaugino jus iš žemės kaip augalus, paskui sugrąžins jus į ją ir išves iš jos dar kartą.“ (Nojus 71:17-18)

Jiems reikės už viską atsakyti po prikėlimo: „Allah priklauso tai, kas padangėse ir kas žemėje, kad Jis atlygintų tiems, kurie darė blogybes už jų poelgius ir alygintų tiems, kurie padarė gera, gėriu.“ (An-Najm 53:31)

Netikintis prikėlimu yra kafiras (netikintysis): „Galvoja tie, kurie nepatikėjo, kad jie niekad nebus prikelti. Sakyk: „Taip, prisiekiu Viešpačiu savo, jūs būsite prikelti, paskui jums bus pareikšta tai, ką jūs padarėte, ir tai Allah lengva.“ (At-Taghaabun 64:7)

Allah siuntė pasiuntinius įspėti ir perduoti geras naujienas, žinias: „Ir siuntėme pasiuntinius, skelbiančius gerą žinią ir įspėjančius, kad žmonėms neliktų dingsties prieš Allah atėjus pasiuntiniams. Iš tiesų, Allah – Galingas, Išmintingas.“ (An-Nisaa 4:165)

Pirmas pasiuntinys buvo Nojus 'alayhi'l-salām (peace be upon him), o paskutinis pasiuntinys – Muhammad ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him), ir jis buvo paskutinis iš pranašų. Įrodymas, kad Nojus 'alayhi'l-salām (peace be upon him) buvo pirmas pasiuntinys: „Ir mes apreiškėme tau taip pat, kaip apreiškėme ir Nojui, ir pranašams po jo.“ (An-Nisaa 4:163)

Kiekvienai tautai, kuriai Allah siuntė pasiuntinius po Nojaus 'alayhi'l-salām (peace be upon him) iki Muhammad ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him), buvo įsakyta garbinti tiktai vieną Allah: „Mes pasiuntėme kiekvienai tautai po pasiuntinį: „Garbinkite Allah ir šalinkitės stabmeldystės.“ (An-Nahl 16:36)

Allah įsakė žmonėms netikėti į Taghut (stabus), o tikėti į vieną Allah. Taghutų yra daug, bet pagrindiniai yra penki: Allah prakeiktas Šėtonas; bet kuris, sutinkantis būti garbinamas šalia Allah; bet kuris, kviečiantis garbinti ką kitą nei Allah; bet kuris, teigiantis turintis bet kokių žinių iš nežinomybės; ir bet kuris, siekiantis sprendimo iš kito nei Allah ir Jo Pranašo ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him). „Nėra prievartos religijoje. Jau aiškiai atsiskyrė tiesus kelias nuo paklydimo. Kas netiki taghutu ir tiki Allah, tas laikosi už pačios tvirčiausios atramos, kuri jau nesulūš. Iš tikrųjų Allah – Girdintis, Žinantis.“ (Al-Baqarah 2:256) Iš hadiso: „Tada jis paklausė: „Ar nepasakyti man reikalo esmės, jo centrinio pilioriaus ir jo svarbiausios dalies?“ Aš atsakiau: „Taip, O Allah Pranaše.“ Jis pasakė: „Klausimo esmė yra Islamas; centrinis piliorius yra Salah (malda) ir svarbiausia dalis yra Džihadas (fizinė ir dvasinė kova vardan Allah)“ ( an-Nawawi 29-tas hadisas iš Keturiasdešimties Hadisų rinkinio).

Ir Allah žino geriausiai.

Šeichas al-Islam Muhammad ibn Abdul Wahhab

Vertė Harūn

Islamo grupės, skirtumai tarp madhab[1]

 

Kai kurie jauni musulmonai sako: „Nėra jokios abejonės, kad mes turėtume (mums privaloma) grįžti į pranašo salAllahu aleihi wasalam[2] mokymą dyn[3] reikaluose, ypač tokiuose, kaip malda. Čia nėra jokios vietos asmeninei nuomonei ar idžtihad[4], nes viskas labai aiškiai nupasakota.“ Ir vis dėl to, mes retai girdime muqallid[5] šeichus propaguojant tai, tiesą sakant, jie dažniau palaiko… Įdomu? Skaityk toliau...

Allah Azza Wa Džall (Dievo Išaukštinto ir Pašlovinto) meilė yra pasiekiama tik sekant Pranašu (ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) salAllahu aleihi wasalam – lai būna Jam Viešpaties ramybė ir palaima).

Bismillahi Rahmani Rahim (vardan Allah Maloningojo, Gailestingojo)

31. Sakyk (o, Muhammad, žmonijai): „Jeigu jūs mylite Allah, tai sekite paskui Mane, tada mylės jus Allah ir atleis jums jūsų nuodėmes“, „…iš tiesų Allah – Atleidžiantis, Gailestinga!”

Yra toks Pranašo saaw Hadisas: “Tol mano ummah eis teisingu keliu, pakol ji skubės nutraukti pasninką ir atidės valgį prieš aušrą”.

Šiame Hadise paminėti du dalykai: Iftar (pasninko nutraukimas, valgis po Maghrib Adhan) ir Suhūr (paskutinis valgis prieš auštant, prieš Fadžr Adhan).

Kas liečia pirmąjį, žmonės neretai vadovaujasi kitu Hadisu: “Mano ummah eis teisingu keliu, iki kol ji neatidės Maghrib maldos” ir atideda pasninko nutraukimą iki kol pasimeldžia Maghrib. Teisingiausia būtų… Įdomu? Skaityk toliau...