Pirmas stulpas apie tikėjimą apima gan plačiai. Tai nėra vien tikėjimas, kad egzistuoja Dievas. Islame tikėjimas apima:

I) tikėjimą Dievu ir Jo vienybe;

II) tikėjimą Muhammad (salAllahu aleihi wasalam)¹ kaip paskutiniu Dievo siųstu pranašu;

III) šešis tikėjimo stulpus.

I) Tikėjimas Dievo vienybe – Tauhid.

Kas yra tauhid?

Keturios pgarindinės tauhid taisyklės

II) Tikėjimas, kad Muhammad (salAllahu aleihi wasalam) paskutinis pranašas. Be tikėjimo, kad Muhammad (salAllahu aleihi wasalam) buvo paskutinis Dievo siųstas pranašas, neįmanoma būti ar tapti musulmonu. Netikėjimas tuo musulmoną išveda iš islamo.

III) Šeši tikėjimo stulpai:

Autorius: Shaikh Ibn Uthaimeen
Šaltinis: Sharh Usool ul-Eemaan (pp.4-7):

[1] Islamo Dyn (religija) yra gyvenimo būdas su kuriuo Allaah atsiuntė Pranašą Muhammad -sallaLlaahu ‘alayhi wa sallam (lai būna jam Viešpaties palaima ir ramybė). Su juo Allaah nutraukė visų kitų religijų galiojimą, ištobulumo šią religiją garbintojams, išbaigė malonę jiems ir išrinko jiems tik šią religiją – nė viena kita religija nebus Jo priimta. Allaah – Aukščiausiasis – pasakė:

“Muhammad nėra tėvu kuriam nors iš jūsų, o tik – Allaho pasiuntiniu ir galutiniu [khaatim] iš pranašų”. [Soorah al-Ahzaab 33:40].

“Šiandien Aš ištobulinau jums jūsų religiją, ir išbaigiau jums Savo malonę, ir išrinkau jums Islaam

· Write a comment · Categories: Knygos, Nemusulmonams

Pokalbis su ateistu

Download (PDF, 552KB)

Dažnai manoma, kad musulmonės yra vienintelės, kurioms religija nurodo dengti savo plaukus. Tiesa, kad islamą išpažįstančios moterys, matyt, yra nuolankiausiai vykdančios religijos nurodymą ryšėti galvos apdangalą, bet islamas tikrai nėra vienintelė tai daryti liepianti religija.

Šiame straipsnelyje trumpai apžvelgsiu, kas sakoma apie galvos dengimą judaizme, krikščionybeje ir islame.

Judaizmas

Rabinas Dr. Menachem M. Brayer (Yeshiva universiteto Biblijinės literatūros profesorius) savo knygoje ‘The Jewish woman in Rabbinic literature’, teigia, kad anksčiau žydėms buvo įprasta viešoje vietoje dengti savo galvą, kartais jos užsirišdavo šalį taip, kad būtų matoma tik viena akis. Jis cituoja vieną žymų senovės rabiną: “Izraelio dukterims nedera



Tikėjimo supratimas (arabų kalboje žodis “iman”, sudarytas iš žodžio šaknies, kurios reikšmė – “užtikrinti saugumą”) musulmono pasąmonėje susijęs su žiniomis. Tam, kad pasiektumėme saugumą Dievo užuovėjoje, privalome atitinkamai vykdyti Dievo įstatymus.

Visos taisyklės tiesiogiai susijusios su žmogaus sveikatos rūpinimusi. Visagalis Dievas sukūrė žmogui būtiniausias egzistencijos priemones. Jis subhana wa ta’ala žino kas žmogui naudinga, o kas kenktina. Mes galime džiaugtis geru maistu, tačiau Kūrėjas liepia atsisakyti (paties žmogaus naudai) kai kurių maisto rūšių:

“O jūs, kurie įtikėjote! Valgykite gerą maistą, kuriuo jus aprūpinome, ir dėkokite Dievui, jei Jį garbinate. Jis jums uždraudė dvėselieną, kraują ir kiaulieną ir tai, kas

Nekopijuoti nemusulmonų aprangoje bei veiksmuose yra mūsų tikėjimo dalis. Ši prievolė dažnai minima tiek Korane, tiek Sunnoje (Pranašo Muhammedo, lai būna Jam Viešpaties taika ir ramybė, tradicijoj). Tai privaloma, nes supanašėjimas su kažkuo išorėje anksčiau ar vėliau atsiliepia ir žmogaus tikėjime, jis pradeda jausti empatiją bei prisirišimą panašiems į jį.

Islamo religija neliepia būti skirtingais nuo kitų vien savo išvaizda. Greičiau, ji moko, kad susikurtume nepriklausomą islamišką identitetą ir sustiprintume islamišką bendruomenę plačioje visuomenėje.

Prievolė išsiskirti iš netikinčiųjų atsirado po Hidžros (terminas iš islamo istorijos, reiškiantis emigraciją iš Mekos į Mediną), kuomet Džihado (kovos vardan Dievo) idėja buvo apreikšta, tam, kad užtiktinti islamiškos bendruomenės saugumą… Įdomu? Skaityti toliau..

KAIP ATLIKTI RITUALINĘ MALDĄ (SALAT)?

 

Kai pasiruošiame maldai (apsiprausiame, atitinkamai apsidengiame, atsisukame į qiblą, pasirūpiname aplinka ir pan), tada suformuojame intenciją (jos nereikia ištarti balsu) ir pradedame maldą.

Šitaip sėdime po dviejų rakatų:

Šitaip sėdime paskutiniame rakate Duhr, Asr, Maghrib ir Iša maldose:

1. maldą pradedame pasakydami Takbyr– Allahu Akbar (Allah yra Didis) ir tuo pačiu metu keldami abi… Įdomu? Skaityti toliau..

Islamas priimamas deklaruojant tikėjimą, pasakant Šahadą. Šahada– išvertus iš arabų kalbos reiškia liudijimas. Priimantis islamą turi paliudyti žodžiu savo širdies būseną- tikėjimą.

Šahados tekstas:

Ašhadu anla ilaha illalah wa ašhadu anna Muhammadan ar-Rasulullah.

Vertimas:

Aš liudiju, kad nėra jokio kito dievo išskyrus Allah ir liudiju, kad Muhammedas yra Jo Pranašas.

Šahados priėmimą lydi ghusl- didysis apsiprausimas. Kai kurie Ulema (islamo mokslininkai) teigia, kad ghusl reikia padaryti prieš ištariant paliudijimą, kiti- kad po. Allahu Alim (Dievas žino geriausiai).

Ištariant Šahadą liudininkai nėra būtini.

Kada priimamas islamas?

Islamas priimamas, kuomet asmuo nuoširdžiai sutinka su islamo tikėjimo stulpais:

1… Įdomu? Skaityti toliau..