Lingvistinė “sunnah” reikšmė yra kelias, išmintas takas. Islamiškoji  prasmė būtų-  Pranašo sal Allahu Aleyhi wa salam* būdas, tradicija, tai, kaip Jis sal Allahu Aleyhi wa salam elgėsi, kalbėjo, gyveno, Jo sal Allahu Aleyhi wa salam manieros.

Nemaža dalis žmonių galvoja, kad musulmonai turi vienintelį religinį šaltinį- Koraną. Tai netiesa. Pačiame Korane yra nurodyta:

“Neišsimušė iš kelio jūsų bičiulis (Muhammedas) ir nepasiklydo. Ir nekalba jis nuo savęs. Išmokė jį turintis galios ir išminties..” (53: 2-6)

Kaip matome, viskas, ką religijoje mus mokė savo elgesiu bei manierom Pranašas sal Allahu Aleyhi wa salam, kilo ne iš Jo sal Allahu Aleyhi wa salam paties, o iš Aukščiausiojo.

Kodėl 

· Write a comment · Categories: Islamo praktika

Assalamu Aleykum wa Rahmatullahi wa Barakatuhu,

Norėčiau plačiau pakalbėti apie taubą – atgailą islame. Apie tai, kaip atgaila apibrėžiama, kodėl ji reikalinga, kada ji būtina. Taip pat aptarti taubos atlikimą bei pagrindinius trukdžius.

InšaAllah, tikuosi bus naudinga, tikiuosi, kad būsiu papildyta ar pataisyta, jei reikės.

KAS YRA TAUBA?

Tauba – tai atgaila, atsiprašymas nusikaltus prieš Viešpatį. Tai yra vienas iš nuoširdžiausių ibados3 veiksmų, nes gali būti atliekamas tiktai visiško nusižeminimo, Viešpaties Absoliutaus Autoriteto priėmimo būsenoje.

AR TAUBA YRA PRIVALOMA?

Taip.

Žmonės gali būti skirstomi į dvi kategorijas – tie, kurie nusikalsta ir atgailauja, bei tie, kurie nusikalsta, bet neatlieka taubos

Dažnai manoma, kad musulmonės yra vienintelės, kurioms religija nurodo dengti savo plaukus. Tiesa, kad islamą išpažįstančios moterys, matyt, yra nuolankiausiai vykdančios religijos nurodymą ryšėti galvos apdangalą, bet islamas tikrai nėra vienintelė tai daryti liepianti religija.

Šiame straipsnelyje trumpai apžvelgsiu, kas sakoma apie galvos dengimą judaizme, krikščionybeje ir islame.

Judaizmas

Rabinas Dr. Menachem M. Brayer (Yeshiva universiteto Biblijinės literatūros profesorius) savo knygoje ‘The Jewish woman in Rabbinic literature’, teigia, kad anksčiau žydėms buvo įprasta viešoje vietoje dengti savo galvą, kartais jos užsirišdavo šalį taip, kad būtų matoma tik viena akis. Jis cituoja vieną žymų senovės rabiną: “Izraelio dukterims nedera

· Write a comment · Categories: Islamo praktika

Asalemu Aleykum wa Rahmatulahi wa Barakatuhu,

Kiekviename iš mūsų tūno blogoji pusė, mūsų ego, kuris vis ieško galimybės veikti, kirsti skaudžiai per mūsų tikėjimą (iman), ryšį su Dievu (taqwa), bjauroti mūsų šlovinimo tyrumą (ihsan). Blogis yra ir šalia mūsų- tiek šeytan, tiek blogos kompanijos pavidalu. Ir kiekvienas iš mūsų esame nuolatinėje rizikoje, nuolatinėje kovoje. Priešintis šioms grėsmėms po vieną yra neapsakomai sunku, retas kuris išeina nugalėtoju vienas pats, be niekieno pagalbos… Allah Azza wa Džal per savo Malonę tikintiesiems dovanojo galingą ginklą, kovojant su pagundomis, tai – vienas kitą – ummą.

Allah   (subhana wa ta’ala) mums sako Šlovingąjame Korane:

“Prisiekiu pavakario laiku,



Tikėjimo supratimas (arabų kalboje žodis “iman”, sudarytas iš žodžio šaknies, kurios reikšmė – “užtikrinti saugumą”) musulmono pasąmonėje susijęs su žiniomis. Tam, kad pasiektumėme saugumą Dievo užuovėjoje, privalome atitinkamai vykdyti Dievo įstatymus.

Visos taisyklės tiesiogiai susijusios su žmogaus sveikatos rūpinimusi. Visagalis Dievas sukūrė žmogui būtiniausias egzistencijos priemones. Jis subhana wa ta’ala žino kas žmogui naudinga, o kas kenktina. Mes galime džiaugtis geru maistu, tačiau Kūrėjas liepia atsisakyti (paties žmogaus naudai) kai kurių maisto rūšių:

“O jūs, kurie įtikėjote! Valgykite gerą maistą, kuriuo jus aprūpinome, ir dėkokite Dievui, jei Jį garbinate. Jis jums uždraudė dvėselieną, kraują ir kiaulieną ir tai, kas

Nekopijuoti nemusulmonų aprangoje bei veiksmuose yra mūsų tikėjimo dalis. Ši prievolė dažnai minima tiek Korane, tiek Sunnoje (Pranašo Muhammedo, lai būna Jam Viešpaties taika ir ramybė, tradicijoj). Tai privaloma, nes supanašėjimas su kažkuo išorėje anksčiau ar vėliau atsiliepia ir žmogaus tikėjime, jis pradeda jausti empatiją bei prisirišimą panašiems į jį.

Islamo religija neliepia būti skirtingais nuo kitų vien savo išvaizda. Greičiau, ji moko, kad susikurtume nepriklausomą islamišką identitetą ir sustiprintume islamišką bendruomenę plačioje visuomenėje.

Prievolė išsiskirti iš netikinčiųjų atsirado po Hidžros (terminas iš islamo istorijos, reiškiantis emigraciją iš Mekos į Mediną), kuomet Džihado (kovos vardan Dievo) idėja buvo apreikšta, tam, kad užtiktinti islamiškos bendruomenės saugumą… Įdomu? Skaityti toliau..

· Write a comment · Categories: Islamo praktika

Asalamu aleikum[1],

Bismillah-ir Rahman-ir Rahym[2]

 

Noriu pradėti labai svarbią temą. Svarbią visų pirma (o gal vien tiktai) man pačiai. Ši tema – apie religines diskusijas, išsirutuliojančias į ginčus.

SubhanAllah[3], visi musulmonai jaučia norą ir pareigą ginti islamą, islamišką poziciją, islamišką tiesą bei autentišką tekstą visa širdimi nuo įvairių atakų – tiek iš musulmonų, tiek iš nemusulmonų pusės. Tokiais atvejais labai lengva tapti pagautiems srovės bei idėjos, kad mes esame kovotojai vardan tiesos ir nuklysti į tokias erdves, kuriose būti nesinori.

Paprastai po tokių karštų diskusijų nesijaučiama gerai, net… Įdomu? Skaityti toliau..

· Write a comment · Categories: Islamo praktika

Lingvistiškai terminas dalyl reiškia įrodymą, parodymą, patikrinimą. Islame šis terminas reiškia įrodymo šaltinį minčiai, verdiktui, nuomonei.

Pateikti dalyl yra būtina visiems, net ir garbiausiems šeichams. Dar daugiau, kuo žmogus daugiau turi ilm (žinių), tuo labiau gilinasi į šaltinius ir tuo daugiau jiems teikia reikšmės. Šais laikas turime itin daug literatūros islamo tematika, labai daug informacijos internete, fatwų puslapiuose, forumuose, straipsniuose. Kartais sunku atsirinkti, kur tiesa, o kur ne. Tokiais atvejais puikiausias katalizatorius ir yra dalyl.

Kas gi yra tiesioginiai islamo šaltiniai? Tai Koranas, Sunna[1] ir Hadisai[2]. Pabrėžiama, kad Hadisai turi būti sahyh – autentiški.

Allah Korane mus ragina siekti… Įdomu? Skaityti toliau..