· Write a comment · Categories: Piligrimystė

 Kaip atsirado piligrimystė į Meką.

Kartą per metus musulmonai iš viso pasaulio susirenka Mekoje ir stoja prieš Kabą kartu garbindami Dievą. Tai apeigos skirtos stiprinti islamiškos brolybės ir seserystės ryšius parodant, kad visi lygūs prieš Dievą, nepriklausomai nuo rasės, kultūros ar socialinės padėties.

Hadžo šaknys datuojamos apie 2000 metų prieš Kristų, Ibrahim (Abraomo) (ramybė jam) žmona Hadžar ir jo sūnus Ismail atsidūrė dykumoje. Hadžar bėgiojo pirmyn atgal tarp kalvų Safa ir Marwa ieškodama vandens, kol angelas Gabrielius palietė žemę ir ištryško šaltinio vandens versmė, žinoma kaip Zamzam Šulinys.

Sekdamas Dievo įsakymais, Ibrahim (ramybė jam) buvo liepta šalia šaltinio pastatyti šventovę. Kartu su sūnumi Ismail Ibrahim (ramybė jam) pastatė nedidelę akmeninę struktūrą — Kabą. Ji tapo susirinkimo vieta visiems, kas norėjo sustiprinti ryšius su Dievu.

Per laiką žmonės pasirinko garbinti stabus, Kaba buvo apstatyta dievybių statulomis, tad Dievas įsakė pranašui Muhammad (salAllahu aleihi wasalam)¹ atstatyti Kabą kaip Vienintelio Dievo garbinimo vietą. 628m pranašas Muhammad (salAllahu aleihi wasalam) su 1400 savo sekėjų patraukė į pirmąją piligriminę kelionę, kad vėl įtvirtintų pranašo Ibrahim (ramybė jam) religines tradicijas.

 

¹ salAllahu aleihi wasalam — lai būna jam Viešpaties palaima ir ramybė.

Hadž ritualai

Su Viešpaties pagalba, norėčiau pristatyti svarbų islamo praktikos stulpą: Hadž, t.y. piligriminę kelionę į Meką.

Kad būtų paprasčiau susigaudyti Hadž’o ritualuose, manau, prasmingiausia būtų pradėti pasakojimą nuo istorinio konteksto, inšaAllah.

Hadž’o ritualai didžiąja dalimi atkartoja Pranašo Abraomo (ramybė Jam) gyvenimo įvykius. Šv. Koranas ir Hadisai gana smulkiai nupasakoja Pranašo Abraomo (ramybė Jam) gyvenimą, tačiau šioje dalyje aš paminėsiu tik tuos nutikimus, kurie yra susiję su Hadž, inšaAllah.

*******************

Pranašas Abraomas (ramybė Jam) buvo vedęs Sarą- labai gražią, tačiau, nevaisingą moterį. Abu labai norėjo susilaukti vaikų, meldė Dievo pagalbos, tačiau Sarai pastoti nepavykdavo. Matydama, kokia svarbi jos vyrui yra tėvystė, Sara, pati būdama itin pavydi, pasiūlė Abraomui (ramybė Jam) vesti jos vergę Hadžar. Jis sutiko ir neilgai trukus Hadžar pagimdė Ismailą (ramybė Jam), kuris irgi vėliau tapo islamo pranašu. (P.S. Vėliau, Allah swt nudžiugino ir Abraomą (ramybė Jam) bei Sarą bendru vaiku- Izaoku (Ishaq), vėliau taip pat tapusiu pranašu.)

Dievas Abraomui buvo paruošęs nemažai išbandymų. Vieną dieną Abraomas (ramybė Jam) paliepė savo žmonai Hadžar susiruošti, pasiimti vaiką ir eiti paskui jį. Ši pakluso. Abraomas (ramybė Jam) nuvedė Hadžar, kuri laikė už rankos vis dar pilnai žindomą Ismailą į dykumos slėnį, davė jiems truputį maisto ir gėrimo, ir apsisuko eiti, palikdamas juos. Pamačiusi benueinantį vyrą Hadžar paklausė: “O, Abraomai, kur tu eini, palikdamas mus šiame nevaisingame slėnyje, kur nėra net žmonių?”. Ji pakartojo savo klausimą kelis kartus, tačiau Abraomas (ramybė Jam) ėjo neatsisukdamas. Tuomet Hadžar Jo paklausė, ar tai Viešpats Jam įsakė taip pasielgti. Abraomas (ramybė Jam) ištarė “taip”. “Tuomet Jis (Dievas) mūsų neapleis, Jis mumis pasirūpins.”- atsakė Hadžar.

Abraomui (ramybė Jam) šis Viešpaties testas buvo neapsakomai sunkus- palikti savo žmoną bei ilgai lauktą sūnų dykumoje. Šėtonas irgi nedelsė, jis prisiartino prie Abraomo (ramybė Jam) ir pradėjo gundyti, kad šis atsisuktų ir grįžtų bei juos pasiimtų. Pranašas (ramybė Jam), norėdamas apsiginti nuo Šėtono šnabždesių pagriebė kelis akmenukus ir sviedė į Šėtoną.

Hadžar maisto bei vandens užteko neilgam. Greitai ji pradėjo jausti alkį bei troškulį, nebeturėjo kaip išmaitinti ir vaikelio. Negalėdama klausytis vaiko verksmo, neviltyje, Hadžar pasileido bėgti tolyn, palikusi Ismailą slėnyje. Ji užbėgo ant As Safa- artimiausios smėlio kalvos- pažiūrėti, gal kas praeis pro šalį, tačiau ji nieko nepamatė. Tuomet ji leidosi bėgti ant kitos kalvos- Al Marwa, tačiau ir nuo ten nieko nesimatė. Alkana, ištroškusi, pavargusi Hadžar pakartojo tai (bėgimą nuo vienos kalvos ant kitos) septynis kartus. Kuomet ji užbėgo ant Al Marwa paskutinįjį kartą, ji išgirto balsą ir sukluso, tuomet tarė: “O, (kas tu bebūtum)! Tu leidai man tave išgirsti, ar turi kažką, kas man padėtų ?” Tuo momemtu ji išvydo angelą, kuris savo sparną įbedė į smėlį ir iš ten pradėjo tekėti vanduo. Šis vanduo yra žinomas kaip Zam Zam. Hadžar tučtuojau pradėjo formuoti įdubą smėlyje tam vandeniui bei rieškučiais pilti jį į savo gertuvę. (P.S. Pranašas (lai būna Jam Viešpaties taika ir ramybė) vėliau pasakojo, kad jei Hadžar būtų tam vandeniui leidusi laisvai tekėti, iš jo būtų virtusi upė, kuri juostų visą žemę.) Hadžar daugiau nebekamavo troškulys ir ji buvo pajėgi pagirdyti Ismailą.

Pro šalį keliaujantys karavanai iš tolumos pamatė skraidančių paukščių būrį ir, nusprendę, kad tenai turėtų būti vandens, pasuko link slėnio. Hadžar iškeitė vandenį į maistą bei kitas gėrybes. Žmonės jos paklausė, ar jie negalėtų įsikurti šalia šio vandens šaltinio ir ji neprieštaravo. Ilgainiui gyvenvietė plėtėsi kol išaugo į Mekos miestą. Tenai Hadžar su savo sūnumi gyveno iki pat savo mirties.

Motinai mirus, Ismailas liko gyventi Mekoje, jis vedė. Viešpats suvedė tėvą ir sūnų draugėn, pavesdamas Abraomui (ramybė Jam) pastatyti Dievui namą (Kaabą) pasitelkus į pagalbą Ismaelį. Abraomas (ramybė Jam) atėjo iki Mekos ir šalia Zam Zam šaltinio pamatė Ismailą, aštrinantį strėles. Jie vienas kitą pažino ir Ismailas pasisveikino su Abraomu (ramybė Jiems), kaip kad sūnūs sveikinasi su savo tėvais. Abraomas (ramybė Jam) pranešė sūnui, kad gavo iš Allah swt pavedimą pastatyti čia namą, Jis (ramybė Jam) paklausė sūnaus, ar šis jam padės. Ismailas iškart sutiko. Akmuo po akmens, padėdami vienas kitam, Abraomas su Ismailu (ramybė Jiems) pastatė Dievo namus – Kaabą.

Na ir dar viena istorija iš pranašų Abraomo bei Ismailo (ramybė Jiems gyvenimo). Šį kartą tai istorija, susijusi ne tik su Hadž, bet ir su apskritai islamo ritualais:

Pranašo Abraomo (ramybė Jam) išbandymai nesibaigė. Galbūt didžiausias jų atkeliavo Jam (ramybė Jam) sapne. Abraomas (ramybė Jam) susapnavo, kad Dievas jam įsakė paaukoti vienintelį (tuo metu) bei ilgai lauktą sūnų. Pranašas (ramybė Jam) labai nuliūdo. Jis atsisėdo šalia savo namo ir galvojant apie sūnų Jam nuriedėjo didelė ašara. Tačiau Jis (ramybė Jam) pakluso Allah swt įsakymui ir pasakė apie tai Ismailui. Ismailas sutiko būti paaukotas ir netgi ramino tėvą, skatino jį užsidengti akis aukojant, kad nematytų jo mirštančio. Tėvas su sūnum nuėjo ant Arafa kalno, beeinant, Šėtonas pasirodė ir pradėjo gundyti Abraomą (ramybė Jam) grįžti. Abraomas (ramybė Jam), neapsikentęs, pagriebė akmenis ir sviedė į Šėtoną. Jie užlipo ant kalno jau buvo pasiruošę išpildyti Dievo valią, kai buvo sustabdyti Viešpaties. Vietoje Ismailo, buvo paaukota avis. Tėvas ir sūnus išpildė Viešpaties įsakymą.

Šią – aukos- dieną musulmonai švenčia Eid al Adha šventę. Tai- didžiulės aukos, nuolankumo bei nusižeminimo bei begalinės Viešpaties Malonės šventė.

*************

Hadžo ritualams svarbūs įvykiai:

– Akmenukų mėtymas į Šeytan;
– Hadžar bėgimas nuo vienos kalvos iki kitos;
– Zamzam vanduo;
– Kaaba;
– Ismailo aleyhi salam paaukojimas.

Konkretūs punktai, kas ir kodėl daroma diena po dienos.

8-oji Dhul Hidža mėnesio diena

Šią dieną prasideda piligrimų Hadž. Didelė dalis tikinčiųjų jau yra atlikę Umrą, kiti, jei tokia buvo jų intencija, Umros nedarė ir nedarys, atliks tik Hadž. Ši diena vadinasi Tarwiyah diena.

Po Fadžr Adhano piligrimai padaro ghusl, įeina į Ihram būseną (jei jie dar joje nėra, t.y. jei jie atlieka Hadž Tamattu), apsivelka Ihram rūbus. Tuomet garsiai pasako Hadž intenciją, kur tuo metu bebūtų. Tie, kurie atlieka Hadž Qiran ar Hadž Ifrad jau yra Ihram būsenose.

Tuomet išvykstama į Miną ir tenai, palapinėse praleidžiama visa diena. Visos maldos yra trumpinamos, išskyrus Maghrib, bet neapjungiamos.

Visas dėmesys sutelkiamas į du’a, talbiya kartojimą, taubą, istigfar, Korano skaitymą, dhikr, papildomos maldos neatliekamos.

Minoje liekama iki Dhul Hidža 9-osios ryto, o po Fadžr vykstama į Arafą.

Taip atrodo Mina:

9-oji Dhul Hidža mėnesio diena

Ši diena vadinasi Arafa diena, nes ji praleidžiama ant Arafa kalno ir jo papėdėje.

Po Fadžr piligrimai vyksta į Al Arafą.

Taip atrodo Arafa kalva:

Ši diena – Hadž kulminacija. Pranašas sal Allahu Aleyhi wa salam yra pasakęs: “Hadž yra Arafa”.
Sunna šią dieną Duhr ir Asr maldas melstis netoliese esančioje Namira mečetėje bei tenai išklausyti khutbą. Kitu atveju, tikintieji turi stengtis likti Arafa teritorijoje iki pat Maghrib. Maldos sutrumpintos, Duhr ir Asr apjungiamos, taip kaip ir Maghrib ir Iša. Jokios kitos maldos neatliekamos, tik du’a, atgaila, Korano skaitymas bei dhikr. Reikia itin stengtis nepadaryti jokios nuodėmės, kad Hadž neliktų neužskaitytu.

Apie Al Arafa Pranašas sal Allahu Aleyhi wa salam taip pasakė: “Nėra tokios kitos dienos, kurią Allah išlaisvina tiek savo tarnų iš Pragaro Ugnies, kaip Arafa dieną. Iš tiesų Jis priartėja prie jų ir sako angelams: ko gi jie nori?..” Iš tiesų, Arafa dieną išklausomos visos du’a.

Dažniausios Arafa dienos klaidos:

– Buvimas už Arafa ribų, negrįžimas iki par Maghrib; kas tai padaro, jo Hadž negaliojantį;

– Išvykimas iš Arafa prieš Maghrib, kas tai padaro, turi paaukoti gyvulį;

– Stumdymasis idant užlipti ant Arafa kalno, meldimasis ant jo, trynimas kūno dalių į uolas – tai ne tik bida bet ir pavijinga sveikatai ar net gyvybei;

– Atsisukimas į kalną darand du’a.

Po Mahgrib piligrimai vyksta į Muzdalifą, kur pasimeldžia apjungtas Maghrib ir Iša (pastaroji sutrumpinta), su vienu Adhan bei dviem skirtingom iqamom. Muzdalifoj piligrimai susirenka pirmuosius akmenukus kitos dienos Džamaratui. Jų reikia surinkti 7 plius keletą papildomų tuo atveju, jei kurio nors akmenuko nepataikytų į tikslą. Muzdalifoje piligrimai praleidžia naktį po atviru dangumi. Ryte pasimeldžiama Fadžr.

Yra leidžiama moterims, vaikams, sergantiems bei juos lydintiems asmenims iškeliauti iš Muzdalifos dar prieš Fadžr, kad jie išvengtų dienos karščio spūsčių bei netrukdomi atliktų rami.

Tie, kurie pasilieka iki Fadžr, jiems yra patartina užlipti ant al Mašar al Haram (kalva) ir tenai padaryti du’a Qiblos kryptimi.

Sunna yra išvykti iš Muzdalifos prieš patekant saulei.

Piligrimai taisosi miegui Muzdalifoj:


Dažniausiai pasitaikančios Muzfalifos klaidos:

– Skubėjimas rinkti akmenukus prieš pasimeldžiant Maghrib ir Iša;

– Tikėjimas, kad tiktai Muzdalifoj galima rinkti akmenukus Džamaratui;

– Akmenukai turi būti dydžio sulig karališko žirnio, negalima skaldyti akmenukų; negalima jų plauti ar kitaip “paruošti”.

**********************

Žodynėlis:

Ihram būsena – tai tokia piligrimo būsena, į kurią jis įeina pasakęs atitinkamą intenciją. Šioje būsenoje piligrimui nevalia daryti nuodėmių, trumpinti nagų, plaukų, suartėti su sutuoktiniu, medžioti, žudyti gyvūnus.

Ihram rūbas – moterims- įprasti islamiški rūbai, išskyrus pirštinaites, bei tam tikri reikalavimai veido apdangalui; vyrams – avalynė atidengianti kulnus bei du audiniai- viršutinis bei apatinis. Nevalia dėvėti nieko kito, nevalia dėvėti apsiaustų, susiūtų siūlais.

Hadž Tamattu – tai toks Hadž tipas, kai prieš Hadž daroma Umra su dviem skirtingom Ihram būsenom.

Hadž Ifrad – atliekamas tiktai Hadž be Umros.

Hadž Qiran – atliekama Umra ir Hadž esant vienoje Ihram būsenoje.

Tarwiyah – pirmoji Hadž diena (Dhul Hidža 8oji).

Mina – slėnis šalia Mekos miesto.

Arafa – kalnas ir papėdė netoli Mekos.

Talbiyah – speciali Hadž du’a “Labbaik Allahumma Labbaik, labbaik Allah šarika laka labaik; Inal hamda wa Na’amata laka wal mulk; La šarika la”- ją reikia kartoti kaip įmanoma dažniau Hadž metu.

Namirah – mečetė netoli Arafa vietovės, kurioje yra sunna melstis apjungtas Duhr ir Asr bei išklausyti imamo khutbos Al Arafa dieną.

Muzdalifa – vietovė tarp Minos ir Arafa, kur piligrimai praleidžia naktį po atviru dangumi.

Džamaratas(ai) – stulpas(ai), į kurį(kuriuos) mėtomi akmenukai.

Rami – pats akmenukų į Džamaratą mėtymo veiksmas.

10–oji Dhul Hidža mėnesio diena

Tai Eid ul Adha.

Iš Muzdalifos piligrimai skuba atlikti rami į didžiausią iš Džamaratų- Džamarat ul Aqabah. Kitų dviejų Džamaratų šią dieną užmėtyti nereikia.

Eidamas link Džamarato, piligrimas vis dar recituoja Talbiyah, o po rami- Eid takbir.

Taip atrodo Džamarat dabar:

Kaip metami akmenukai?

– Metami po vieną;

– Reikia pataikyti į stulpą, reikia stengtis, kad akmenukas neatšoktų už atramos;

– Jei nepataikoma, metimas kartojamas;

– Metant piligrimas daro Dhikr- sako Allahu Akbar.

Dažniausios rami klaidos:

– Tikėjimas, kad taikinyje iš tiesų yra Šėtonas; to Šėtono keikimas, daiktų, kitų, nei akmenukų mėtymas;

– Visų 7 akmenukų metimas vienu kartu;

– Didelių akmenukų metimas;

– Akmenukų rinkimas Džamarato teritorijoj;

– Atumdymasis, varžymasis dėl geresnės vietos šalia Džamarato,

– Akmenukų plovimas ir kitoks “paruošimas”.

Rami už vaikus, neįgaliuosius, sergančius, silpnas moteris gali atlikti jų patikėtiniai

Numetus visus 7 akmenukus reikia saugiai pasitraukti. Toliau seka kiti ritualai, pageidautina atitinkama tvarka:

1. Gyvulio aukojimas (patiems, arba sumokama, kad būtų paskersta už jus)
2. Vyrams- galvos skutimas, moterims- plaukų sruogos pakirpimas (maždaug pusė sprindžio).

Nieko tokio, jei nepavyksta išlaikyti eiliškumo.

Po šių ritualų, piligrimai dalinai išeina iš Ihram būsenos. tačiau jiems vis dar negalima daryti nuodėmių ir suartėti su antrosioms pusėmis.

Jei yra galimybė, piligrimai tą dieną atlieka Tawaf al Ifada- kas yra vienas iš Hadž stulpų ir yra privalomas visiems, išskyrus moterims, kurioms yra menstruacijos ar jos yra nifas būsenoje. Jos turi atlikti Tawaf al Ifada pasibaigus kraujavimui ir atlikus ghusl.

Kaip atliekamas Tawaf:

Tawaf – tai apėjimas aplink Kaabą 7 kartus. Nėra jokių specialių du’a tawaf metu, išskyrus, kada piligrimas eina tarp Yemeni kampo ir Kaabos durų, patartina sakyti du’ą “Rabbana atina fi dunja hassanat wa fil akhirati hassanat wa kina adhab annar” (Viešpatie, suteik hassanat šiame ir ateinančiame gyvenime, apsaugok nuo Pragaro ugnies). Kuomet prieinamas juodasis akmuo, reikia iškelti dešinę ranką link juodo akmens ir pasakyti “Bismillah Allahu Akbar”. Jei yra įmanoma, rekomenduojama paliesti juodąjį akmenį arba jį pabučiuoti.

Tawaf instrukcija:

Rekomenduojama atlikti tawaf wudu būsenoje. Kai kurie Ulema teigia, kad ši būsena yra privaloma, ir, jai nutrūkus, reikia pasišalinti iš tawaf, pakartoti wudu ir grįžto bei tęsti toliau. Jei dėl kokios nors priežasties Tawaf nutraukiamas, galima sugrįžti ir tęsti toliau, nuo kur pabaigta. Jei pamiršome, kiek ratų apėjome, paskaičiuokime, kiek minimum kartų tai padarėme ir tęskime nuo to skaičiaus. Kai kurie Ulema sako, kad 3 ratai yra privalomi, o likusieji 4- sunna, tad jei pametėte ratų skaičių padarę 3ratus, tai nėra absoliučiai būtina pakartoti ratų, dėl kurių nesame tikri. Allahu Alim. Tawaf pradedamas sulig juoduoju akmenim ir baigiamas ties juo, nei žingsniu mažiau. Tawaf – tai ne laikas fotografijoms, kalbėjumui mobiliuoju telefonu, šnekučiavimuisi su benrdažygiais ir panašiai. Tawaf metu darome daug du’a ir dhikr, recituojame Koraną, darome istighfar.

Tawaf Al Ifada rekomenduojama atlikti Eid ul Adha dieną, bet nėra bėdos, jei jį nukelsime ir atliksime iki kol bus laikas išvykti.

Atlikus Tawaf, piligrimai pasimeldžia du Nafl rakatus už Ibrahimo aleyhi salam stulpo, jei nėra vietos – tuomet bet kur mečetėje. Sunna pirmame rakate recituoti surą Al Kafirun, o antrame- Al Ikhlas.

Tuomet rekomenduojama atsigerti Zam Zam vandens.

Jei piligrimas atlieka Hadž Tamattu, arba, jei dar nėra atlikęs Sa’i anksčiau, tuomet dabar ateina eilė atlikti Sa’i.

Sa’i schema:

Sa’i pradedamas ant As Safa kalvos. Ant kalvos sakomos šios du’a, atsisukus į Qiblos pusę:

Innas-safa wal marwata min sha’a’irillahi faman hajjal baita ‘awi`tamara fala janaha ‘alaihi an yattawwafa bihima wa man tatawwa’a khiran fa’innallaha shakirun ‘alimun. (Šv Koranas 2:158) Štai Al-Safa ir Al-Marva – vieni iš Allah (religijos) žymių. Todėl nėra nuodėmės tam, kuris, lankydamas Namą Hadžo metu ar atliekant Umrą, praeina tarp jų aplink. Ir kas linksta daryti gėrį…, būk tikras, Allah įvertins tai. Iš tiesų, Allah – Visą įvertinantis, Visąžinantis.

Allahu akbar allahu akbar allahu akbar – laa illaha illallahu wahdahu laa sharikalahu – lahul mul ku wa lahul hamdu – yuhiu wa yumitu wa huwa ‘ala kulli shai’in qadeer – laa ilaha illallahu wahdahu laa shareekalahu – anjaza wa’dahu wa nasara ‘ abdahu wa hazamal ahzaba wahdahu (3 kartus). Allah yra Didis, Allah yra Didis, Allah yra Didis, nėra jokio dievo šalia Allah Vienintelio, neturinčio partnerių; Jam priklauso Karalystė ir šlovinimas; Jis lemia gyvenimą ir mirtį; Jis turi viršenybę prieš viską; Nėra jokio kito dievo išskyrus Allah Vienintelį; Jis išpildį pažadą- padėjo savo tarnams ir Jis Vienintelis nugalėjo netikinčiųjų būrius.

Pasakius šias du’a, galima sakyti bet kokias savo du’a ir tada einame link Marwa. Kelyje link Marwa yra atkapra,pažymėta žaliomis švieselėmis, kurią vyrai turi bėgti ristele. Moterys eina. Šį kelią reikia kartoti 7 kartus. Ant kiekvienos kalvos kartoti minėtas du’a.

Vieta, kur atliekamas Sa’i, nors ir yra po Al Haram pastato stogu, tačiau nebesiskaito mečetės dalimi, tad moterys, kurioms menėsinės ar pogimdyvinis kraujavimas, gali atlikti šį ritualą.

Jei nepavyksta Tawaf al Ifada bei Sa’i atlikti per Eid ul Adha, juos galima atlikti bet kurią kitą dieną iki išvažiavimo.

Po Eid ul Adha, naktis praleidžiama Minoje.

11-oji Dhul Hidža mėnesio diena

Maldos vis dar trumpinamos, atliekamos kiekviena savu laiku. Šiandien, skirtingai, nei Eid ul Adha dieną, reikia apmėtyti akmenukais jau visus tris stulpus. Tad kas neturi pakankamai akmenukų, juos susirenka Minoje ir eina link Džamarato.

Akmenukai mėtomi į kiekvieną Džamaratą paeiliui, kiekvienam po 7 akmenukus, sulig kiekvienu sakant Allahu Akbar.

Rami schema:

Užmėtę pirmąjį Džamaratą, pavadinimu Al Sughara (mažasis), paeiname į priekį dešiniau ir atsisukę į Qiblos pusę sakome tiek du’a, kiek tik širdis geidžia. Tada einame link antrojo Al Wusta (vidutinysis) ir pakartojame tą patį. Apmėtę trečiąjį Al Aqabah (didysis) du’a nebesustojame. Atlikę rami, musulmonai grįžta į palapines ir praleidžia dieną Ibadoje. Kas negalėjo atlikti Tawaf al Ifada bei Sa’i per Eid ul Adha, gali pabandyti tai padaryti šiandien.

Minoje praleidžiama naktį.

12-oji Dhul Hidža mėnesio diena

Ji analogiška vakarykštei – atliekamas trijų Džamaratų Rami. tai pat tie, kurie yra neįgalūs, sergantys, nėščios moterys ir vaikai bei jų globėjai, po Rami gali išvykti iš Minos, visi kiti turi likti Minoje trečiajai nakčiai. Taipogi, už silpnuosius rami gali atlikti kitas piligrimas.

Jei dar neatliktas Tawaf al Ifada ir Sa’i- galima juos padaryti šiandien.

Tie, kas neturi pateisinamos priežasties, lieka nakvoti Minoje.

13-oji Dhul Hidža mėnesio diena

Kartojamas visų trijų Džamaratų rami bei iškeliaujama iš Minos.

Tie, kas neatliko Tawaf al Ifada ir Sa’i, gali atlikti juos šiandien.

*************
Tawaf al Ifada bei Sa’i turi būti atlikti iki išvykimo. Prieš išvažiuojant taip pat reikia atlikti ir Atsisveikinimo Tawaf (jis niekuo nesiskiria nuo Tawaf al Ifada, bet nereikia daryti Sa’i).
*************
Štai, kaip atrodo piligrimų maršrutas:

Piligrimystė prasideda ties Mikat, tada keliaujama į Meką sukti ratus aplink Kaabą, tada vykstama į Miną, po to- į Al arafą. Tada grįžtame į Miną sustoję nakčiai Muzdalifoj. Iš Minos keliaujam į Meką.

 

Garbė Dievui, visų pasaulių Valdovui, malda ir taika Jo paskutiniam Pranašui ir Pasiuntiniui.

Žinok (lai Allah tau būna malonus), kad mes turime išmokti keturis dalykus:

 

Pirmas: Žinojimas, kuris susideda iš pažinimo Allah, Jo Pranašo ir islamo religijos su įrodymais.

Antras: Veiksmai pagal šias žinias.

Trečias: Kvietimas į tai.

Ketvirtas: Kantrybė, iškilus sunkumams šioje srityje.… Įdomu? Skaityti toliau..

Ajos[1] Al Birr tafsyras[2]

 

Aja Al Birr – tai suros[3] Al Baqara 177 eilutė. Joje sutalpinta didžiulė išmintis, apimanti nutarimus ir teisingą tikėjimą. Ši eilutė akcentuoja teisingą, nuoširdų ir tikrą pamaldumą (dievobaimingumą) ir teisingumą. Tikrasis religijos tikslas yra skatinti dievobaimingumą ir teisingumą:

 

﴿لَّيْسَ الْبِرَّ أَن تُوَلُّواْ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ وَلَـكِنَّ الْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الاٌّخِرِ وَالْمَلَـئِكَةِ وَالْكِتَـبِ وَالنَّبِيِّينَ وَءَاتَى الْمَالَ عَلَى حُبِّهِ ذَوِى الْقُرْبَى وَالْيَتَـمَى وَالْمَسَـكِينَ وَابْنَ السَّبِيلِ وَالسَّآئِلِينَ وَفِي الرِّقَابِ وَأَقَامَ الصَّلَوةَ وَءَاتَى الزَّكَوةَ وَالْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـهَدُواْ وَالصَّابِرِينَ فِى الْبَأْسَآءِ والضَّرَّاءِ وَحِينَ الْبَأْسِ أُولَـئِكَ… Įdomu? Skaityti toliau..

Asalam aleikum wa rahmatulahi wa barakatuhu

Lai Allah ramybė, gailestingumas ir palaima būna su jumis

Noriu pasidalinti prieš šimtą metų verstu straipsniu, inšaAllah. Svarbi tema – širk – nuodėmė, kurios Viešpats neatleis.

Žmogžudystė, išprievartavimas, smurtas prieš vaikus, genocidas – visa tai yra baisūs nusikaltimai, vykstantys šiuo metu pasaulyje. Daugelis gali pamanyti, kad tai – sunkiausi nusižengimai, kokie tik gali būti. Bet yra viena piktadarystė, kuri persveria visas minėtas nuodėmes kartu sudėjus, tai – širk.… Įdomu? Skaityti toliau..

Comments closed.