Palaimintas Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) skatino melstis gydymo sumetimais.

Palaimintas Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) daug savo laiko praleido įvairiausiais būdais besirūpindamasis žmonėmis. Vienas svarbiausių jo ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) užsiėmimų buvo sergančiųjų lankymas bei (jų sunkumų) išeities meldimas.

Umm Salamah perdavė Pranašą ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) sakiusį: „Kuomet jūs lankote sergantįjį ar mirusįjį, melskite jam gero, nes angelai sako „Ameen“ į viską ką jūs sakote.“ (Muslim 2002)

Lankyti sergantįjį buvo vienas iš septynių įsipareigojimų nustatytų Pranašo ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) jo pasekėjams, kuriuos kiekvienas tikintysis turėtų stengtis atlikti. Al-Bara ibn Azib perdavė: “Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) mums įsakė atlikti septynis dalykus: dalyvauti laidotuvių eisenoje, lankyti sergančius, priimti kvietimus, padėti užguitajam, vykdyti priesaiką, atsakyti į pasisveikinimą ir palaiminti nusičiaudėjusį.“ (Bukhari)

Abu Musa al-Ashari perdavė: „Pamaitinti alkaną, aplankyti sergantį ir išlaisvinti belaisvį.“ (Abu Dawud, Bukhari)

Tie, kurie meldžiasi už sergantįjį, turėtų suvokti angelų buvimą, kurie prisijungia maldos metu atnešdami taiką, proto ramybę ir vidinę stiprybę:

Abu Darda perdavė, jog Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) pasakė: „Nėra tokio tikinčiojo, kuriam besimeldžiant už savo brolį (ar seserį) už jo nugaros angelai nepasakytų: „To paties ir tau.“(Muslim)

Žmonės, kurie stengiasi būti mieli besikankinančiam/sergančiajam, atras, jog Allah Subhana wa Ta‘ala palankiai vertina jų užuojautą:

Abu Hurayra perdavė: „Tie, kurie palengvina kančias kenčiančiantiems broliams (bei seserims) šiame gyvenime, Allah Subhana wa Ta‘ala palengvins jų Paskutinės Teismo Dienos kančias; ir tie, kurie suras palengvinimą sunkiai prispaustam (gyvenimo sunkumų), Allah Subhana wa Ta‘ala palengvins jiems po mirties…“(Muslim)

Sergančiųjų lankymo svarba

Ali (Radi Allah Anhu ) perdavė: „Kuomet žmogus lanko ligonį vakare, 70 tūkstančių angelų eina kartu su juo prašydami Allah Subhana wa Ta‘ala atleidimo jam (ar jai) iki pat ryto, ir jis (ar ji) turės sodą Rojuje.“ (Abu Dawud)

Kartais palaimintas Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) padarydavo taip, kad sergantysis ar sužeistasis būtų po ranka/netoliese jo ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him), kad jis ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) galėtų dažnai lankyti.

Aiša (Radi Allah Anha) perdavė: „Kuomet Sa‘d ibn Mu‘adh ranka buvo peršauta strėle Trench‘ Mūšio Dieną (Ghazwah al-Khandaq), Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) pastatė jam palapinę mečetėje, kad galėtų jį dažnai lankytų.“(Abu Dawud)

Palaimintas Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) lankydavo daugelį žmonių ir tuos, kurie nebuvo musulmonai, jo ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) gerumas buvo skirtas visiems; jis ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) niekada nediskriminuodavo.

Anas (Radi Allah Anhu) perdavė, jog susirgo jaunas žydas. Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) nuėjo jo aplankyti. Atsisėdo šalia jo galvos ir tarė: „Kodėl tu nepriimi Islamo?“ Jis pažvelgė į savo tėvą, kuris sėdėjo šalia ir tarė: „Pakluski Abu al-Qasim (Pranašui).“ Taigi jis priėmė Islamą ir Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) atsistojo sakydamas: „Garbė Allah, Kuris apsaugojo jį nuo Pragaro per mane.“ (Abu Dawud, Bukhari)

Kantrybės svarba

Labai svarbu, kad musulmonas, išgyvenantis skausmą ar sielvartą, neprarastų (nestigtų) tikėjimo, nepradėtų kritikuoti ar skųstis Allah (Subhana wa Ta‘ala). Žmonės, susidūrę su rimtomis ligomis, turi natūralų potraukį klausinėti, kodėl tai nutiko man, mano šeimai? Lyg manytų, jog jie ar jų šeima turėtų būti vieninteliai iš visų žemės gyventojų apsaugoti nuo kančių, ligų ir negandų.

Kas benutiktų, musulmono pareiga yra suprasti, jog nesekemės ir ligos kartas nuo karto paveikia kiekvieną asmenį nepaisant jo Iman lygio. Jie turi praktikuoti sabr(kantrybę) ir priimti negandą kiek įmanoma nuolankiau ir su didžiu tikėjimu.

Abu Hurayrah (Radi Allah Anhu) perdavė Pranašą ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) sakiusį: „Kuomet Allah Subhana wa Ta‘ala nori padaryti kažkam ką gero, Jis Subhana wa Ta‘ala siunčia jiems išbandymus.“ (Bukhari)

Allah (Subhana wa Ta‘ala)perspėja Šv. Korane:

„Ar jūs galvojote, kad pakliūsit į Rojų, kol jūsų dar neištiko kažkas panašaus į tai, kas ištiko buvusiuosius? Juos palietė vargas ir sunkumai, ir juos drebino žemės drebėjimas taip, kad pasiuntinys ir tie, kurie patikėjo juo, sakė: ‚Kada gi mes sulauksim pagalbos iš Allah? Taip! Išties Allah pagalba arti!“ (2:214)

Nei vienas kūrinys nežino, kodėl kai kurie žmonės patiria didelius skausmus, kankinimus ir neramumus, – vienas Dievas teturi šį žinojimą. Svarbu suvokti, jog žmogus tikintis į Dievą yra žymiai geresnėje padėtyje atsilaikant ir susitaikant/priimant ligą, nusivylimą, sielvartą ir mirtį nei žmogus be tikėjimo į Dievišką Teisingumą, ir be tikėjimo Pomirtiniu Gyvenimu. Viešpats nevisada pašalina audras, bet Jis (Subhana wa Ta‘ala) yra visada su mumis, visada šalia, idant suteiktų mums tvirtybės ir drąsos.

Tikėjimas – raktas į tvirtumą ir vidinę ramybę; tačiau tai nereiškia, jog žmogus yra įpareigotas išlikti nepaveiktas negandos nežmonišku bejausmiu būdu.

Abu ‘Uthman perdavė, jog Usamah bin Zayd sakė, jog jam, Sa‘d ir Ubayy bin Ka‘b būnant su Pranašu ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him), viena jo dukterų pranešė žinią sakydama: „Mano dukra miršta, prašau atvykti pas mus.“ Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) nusiuntė geriausius palinkėjimus ir pridėjo: „Tai Allah ima ir duoda ir viskas prieš Jo Subhana wa Ta‘ala akis turi nustatytą laiko tarpą. Taigi, leiskite jai tikėtis atlygio iš Viešpaties ir priimti negandą kantriai.“ Ji vėlei atsiuntė žinią prašydama jo ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him), vardan Viešpaties, atvykti. Tad Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) ir dar keletas pakilo ir nuėjo kur buvo vaikas. Vaikas buvo paguldytas ant kelių ir sunkiai bekvėpavo. Ašaros pasipylė iš Pranašo ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) akių. Sa‘d tarė jam ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him):„Kas tai, o Allah Pranaše?“ Jis atsakė: „Tai užuojauta, kurią Allah įdėjo į širdis tų vergų, kurių Jis Subhana wa Ta‘ala panorėjo. Ir Allah nedovanoja Jo Subhana wa Ta‘ala Gailesčio išskyrus tiems vergams, kurie yra gailestingi.“(Bukhari)

Maldos gydymosi tikslais

Palaimintas Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) gydymo tikslais dažnai naudodavo eiles iš Korano, ypač dvi paskutines suras (113 ir 114), žinomas kaip Mu‘awwidhatan.

Abu al-Darda perdavė Pranašą ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) sakantį: „Jeigu kuris iš jūsų kenčia, ar kenčia jūsų brolis, jis turėtų sakyti: „Mūsų Viešpatie – Allah, Kuris esi Danguje, Šventas yra Tavo Vardas, Tavo Karalystė viešpatauja Danguje ir Žemėje; kaip Tavo Gailestingumas (esti) Danguje (taigi) paskirk Savo Gailestingumą Žemėje; atleiski mums mūsų nuodėmes ir klaidas; Tu Esi žmonių Viešpats, nuleiski Savo Gailestingumą per Savo Gailestingumą ir gydymą iš Tavo Gydymo šiam skausmui, idant jis išgytų.“ (Abu Dawud. Skaitytojai krikščionys išsyk pastebės kaip ši malda yra panaši į maldą, kurią mokė palaimintas Jėzus (Aleyhi salam) (Mato Evangelijoje 6, eilės 9-14.)

Daugelis skirtingų maldų, kurias kalbėdavo palaimintas Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) yra užrašytos hadisuose. Štai dvi populiarios iš jų:

„Žmonių Viešpatie, pašalinki šią ligą, nes tik Tavo Vienintelio Rankose yra išgijimas; nėra tokių, kurie galėtų jam (jai) palengvinti, išskyrus Tave.“ (Muslim, Bukhari)

Aiša (Radi Allah Anha) perdavė Pranašą ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) sakiusį: „O žmonių Viešpatie! Pašalinki sunkumą ir suteiki išgijimą, nes Tu Esi Gydytojas. Nėra gydymo kito nei Tavo, gydymo, kuris neleis pasilikt ligai.” (Bukhari)

Žodynėlis :

ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) SalAllahu aleyhi wasalam – Pagyrimas iš Allah ir Ramybė Jam – sakoma kiekvieną kartą paminėjus mūsų mylimo Pranašo Muhamedo vardą.

Subhana wa Ta‘ala – Tobulas ir Išaukštintas

Radi Allah Anhu – Lai Allah būna juo patenkintas – sakoma paminėjus Pranašo Muhamedo ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) kompanionų vardą.

Radi Allah Anha – Lai Allah būna ja patenkintas – sakoma paminėjus Pranašo Muhamedo ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) kompanionių vardą

Iman – tikėjimas

Autorė: Ruqaiyyah Waris Maqsood

Vertimas iš knygos ‘The Muslim Prayer Encyclopedia

Vertė Rūtelė

Garbė Dievui, visų pasaulių Valdovui, malda ir taika Jo paskutiniam Pranašui ir Pasiuntiniui.

Žinok (lai Allah tau būna malonus), kad mes turime išmokti keturis dalykus:

 

Pirmas: Žinojimas, kuris susideda iš pažinimo Allah, Jo Pranašo ir islamo religijos su įrodymais.

Antras: Veiksmai pagal šias žinias.

Trečias: Kvietimas į tai.

Ketvirtas: Kantrybė, iškilus sunkumams šioje srityje.… Įdomu? Skaityti toliau..

Ajos[1] Al Birr tafsyras[2]

 

Aja Al Birr – tai suros[3] Al Baqara 177 eilutė. Joje sutalpinta didžiulė išmintis, apimanti nutarimus ir teisingą tikėjimą. Ši eilutė akcentuoja teisingą, nuoširdų ir tikrą pamaldumą (dievobaimingumą) ir teisingumą. Tikrasis religijos tikslas yra skatinti dievobaimingumą ir teisingumą:

 

﴿لَّيْسَ الْبِرَّ أَن تُوَلُّواْ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ وَلَـكِنَّ الْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الاٌّخِرِ وَالْمَلَـئِكَةِ وَالْكِتَـبِ وَالنَّبِيِّينَ وَءَاتَى الْمَالَ عَلَى حُبِّهِ ذَوِى الْقُرْبَى وَالْيَتَـمَى وَالْمَسَـكِينَ وَابْنَ السَّبِيلِ وَالسَّآئِلِينَ وَفِي الرِّقَابِ وَأَقَامَ الصَّلَوةَ وَءَاتَى الزَّكَوةَ وَالْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـهَدُواْ وَالصَّابِرِينَ فِى الْبَأْسَآءِ والضَّرَّاءِ وَحِينَ الْبَأْسِ أُولَـئِكَ… Įdomu? Skaityti toliau..

Asalam aleikum wa rahmatulahi wa barakatuhu

Lai Allah ramybė, gailestingumas ir palaima būna su jumis

Noriu pasidalinti prieš šimtą metų verstu straipsniu, inšaAllah. Svarbi tema – širk – nuodėmė, kurios Viešpats neatleis.

Žmogžudystė, išprievartavimas, smurtas prieš vaikus, genocidas – visa tai yra baisūs nusikaltimai, vykstantys šiuo metu pasaulyje. Daugelis gali pamanyti, kad tai – sunkiausi nusižengimai, kokie tik gali būti. Bet yra viena piktadarystė, kuri persveria visas minėtas nuodėmes kartu sudėjus, tai – širk.… Įdomu? Skaityti toliau..

Comments closed.