· Write a comment · Categories: Malda

Fadžr arabų kalba reiškia aušrą. Tai yra pirmoji iš penkių privalomų maldų, priskirtų tikintiesiems. Fdžjr malda prasideda nuo aušros pradžios ir tęsiasi iki saulės patekėjimo. Ją sudaro du rakatai[1] sunna maldos (neprivaloma malda, bet Pranašo (salAllahu aleihi wasalam – lai būna Jam Viešpaties palaima ir ramybė) pavyzdžiu labai rekomenduojama) bei du rakatai fard maldos (privalomos).

Islame Fadžr maldos svarba labai pabrėžiama, nes Allah (Subhana wa Taala – išaukštintas ir pašlovintas) ją įvardijo kaip labiausiai privilegijuotą iš maldų.

Abu Hurairah (tebūna Viešpats juo patenkintas) pasakojo girdėjęs Pranašą (salAllahu aleihi wasalam) sakantį: „Yra angelai, kurie pasikeisdami lanko mus naktį bei dieną. Ir jie visi susirenka draugėn Fadžr bei Asr maldų metu. Angelai, grįžę pas savo Viešpatį, būna paklausti: „Kokioje padėtyje jūs palikote mano vergus?“ Angelai atsako: „Mes palikome juos atliekant maldą ir nusileidome pas juos tuomet, kada jie meldėsi.“ (Al-Bukhari, Muslim)

Taip pat Pranašas (salAllahu aleihi wasalam), pabrėždamas Fadžr maldos svarbą, kalbėjo: „Jei jūs vėluodami dar galite prieš pat saulėlydį atlikti vieną rakatą Asr maldos, tuomet jūs turėtumėt ją melstis iki galo. Jei jūs galite prieš pat saulei patekant atlikti vieną rakatą Fadžr maldos, tai jūs turėtumėt atlikti maldą.” (Sahih[2] al Bukhari)

Mūsų Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) skatino Fadžr maldą melstis kongregacijoje, sakydamas: „Tas, kuris meldžiasi Fadžr maldą kongregacijoje, gauna atlygį lyg būtų visą naktį prastovėjęs maldoje.“ (Sahih Muslim, Tirmidhi)

Korane taip pat pabrėžiamas Fadžr laiko ypatingumas: „…recituokite Koraną Fadžr metu, nes šis recitavimas yra paliudytas.“ (17:78)

Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) yra pasakęs, kad tas, kuris meldėsi prieš saulei patekant ir prieš jai nusileidžiant (Fadžr ir Asr maldas), neįžengs į pragarą. (Sahih Muslim)

Praleisti Fadžr maldą yra tolygu padaryti nusikaltimą prieš save ir savo sielą. Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) yra pasakęs: „Sunkiausios maldos dviveidžiams yra Iša ir Fadžr, tačiau jei tik jie žinotų, kas jose slypi, jie ateitų maldai net ir tada, jeigu reikėtų šliaužti.“ (Ahmad)

Taip pat prisiminkime, kad apleidus maldą mes žengiame į netikėjimo teritoriją. Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) yra pasakęs: „Tarp tikėjimo ir netikėjimo yra vienas žingsnis – malda.“ (Sahih al Bukhari)

Jis (salAllahu aleihi wasalam) taip pat pabrėžė, kad tas, kuris apleidžia maldą, yra netikintysis (nėra vienas iš mūsų).

Atlikdamas Fadžr maldą, Pranašas (salAllahualeihi wasalam) recituodavo šias suras: Al Waqiah, At Tur, Qaf, Aš Šams, Al Zalzalah, Al-Falaq, Ar Rum, Yasin, As Sadždah ir Al Insaan.

 Sunna maldos prieš Fadžr svarba

Aiša (radiAllahu anha – tebūna Viešpats ja patenkintas) yra pasakiusi: „Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) niekada nepraleisdavo keturių sunna (rekomenduojamų) maldos rakatų prieš Zuhr ir dviejų sunna rakatų Fadžr metu.“ (Sahih al Bukhari)

Taip pat Aiša (radiAllahu anha) pasakojo, kad Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) neteikė tiek svarbos jokiam kitam Nafl (savanoriško garbinimo) veiksmui, kaip dviems rakatams maldos prieš Fadžr. (Al- Bukhari, Muslim)

Aiša (radiAllahu anha) pasakojo girdėjusi Pranašą (salAllahu aleihi wasalam) sakantį: „Du rakatai sunna prieš Fadžr maldą yra geriau, nei visas šis pasaulis ir tai, kas jame yra, kartu sudėjus.“ (Sahih al-Bukhari ir Muslim)

Taip pat žinotina, kad mūsų Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) pirmame sunna rakate recituodavo surą Al Kafirun, o antrajame surą Ikhlas. Jis (salAllahu aleihi wasalam) šiuos du rakatus atlikdavo tuoj pat po Fadžr Azano (šaukimo maldai).

Taip pat Aiša (ramybė jai) pasakojo, kad pasimeldęs du rakatus sunna maldos Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) atsiguldavo pagulėti ant dešinio šono. (Al- Bukhari)

Abu Huraira (radiAllahu anhu – tebūna Viešpats juo patenkintas) pranešė Pasiuntinio (salAllahu aleihi wasalam) žodžius: „Tas iš jūsų, kuris atliko du rakatus sunna prieš Fadžr maldą, turėtų atsigulti ant savo dešinio šono.“ (Tirmidhi, Abu Dawud)

Mūsų Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) neuždelsdavo, melsdamasis sunna rakatus. Aiša (radiAllahu anha) pasakojo, kad Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) melsdavosi du trumpus rakatus Azano ir Iqama (kvietimo stoti maldai). (Muslim)

Kitame pranešime Aiša (radiAllaha anha) sako: „Allah Pasiuntinys (salAllahu aleihi wasalam) papildomus rakatus prieš Fadžr maldą padarydavo tokius trumpus, kad aš net suabejodavau, ar recituodavo juose surą Al Fatiha, ar ne.“ (Bukhari ir Muslim)

Nedelskime atlikti praleistos Fadžr maldos. Jeigu atsitinka taip, kad maldą praleidome, tuomet mums yra liepta atlikti praleistas maldas. Fadžr yra vienintelė malda, kurią atliekant pavėlavus, melžiamasi ir du sunna rakatai prieš ją. Praleistą maldą geriausia atlikti iki tos pačios dienos vidurdienio. Už pavėluotą maldą atlygio mes negauname, tačiau bent jau galime tikėtis, jog nebus užskaityta nuodėmė už jos praleidimą, inšaAllah (jei Dievas panorės).

Tačiau reikia vengti tuo naudotis ir gudrauti galvojant „pasimelsiu, kai atsikelsiu“ – tai jau yra neteisingai formuluojama intencija bei vystomas sąmoningas piktnaudžiavimas leidimu atlikti pavėluotą maldą. Tokiu būdu mes labai lengvai galime tapti nuolatinias Fadžr maldos praleidėjais, Viešpatie apsaugok, inšaAllah.

Fadžr malda yra bene labiausiai apleidžiama mūsų ummoje (musulmonų bendruomenėje). Turbūt ne vienas susiduriame su įvairiomis mintimis ir pagundomis praleisti maldą, nuskambėjus žadintuvui. Tačiau prieš apsigręždami ant kito šono ir tęsdami miegą, mes turėtume visų pirma pagalvoti ir prisiminti, dėl ko mes gyvename šiame pasaulyje, kam mes tarnaujame, kam priklausome ir ko trokštame. Maldos apleidimas vienareikšmiškai mus artina prie netikėjimo bei veidmainystės, o visa tai savaime tiesia greitkelį į pražūtį, kurią mes vadiname Pragaro liepsna. Dažnai girdžiu: „Juk taip sunku anksti iš ryto keltis.“ Norėčiau priminti Allah žodžius : „Mes neuždėjome jums daugiau, nei jūs pajėgiate pakelti.“ (23:62) Viskas, kas mums yra prisakyta religijoje, atitinka mūsų gebėjimus, vadinasi viską pasiekti ir įvykdyti tikrai įmanoma, inšaAllah.

Labai gaila, kad mes labai daug kalbame apie meilę bei tarnystę Dievui, laukiantį atlygį už gerus darbus, su kiekviena sekunde vis arčiau esančią mirtį, kapą ir jo bausmes, Paskutiniąją Teismo Dieną bei pragaro liepsnas, bet nesistengiame tų žodžių įsisąmoninti, pajusti jų širdimi. Pajuskime, kad mes nežinome, kada mirsime, tai gali atsitikti bet kurią gyvenimo sekundę. Taigi, ar mes norėtume mirti, praleidę maldą? Ar norėtume palikti šį pasaulį, neatlikę jos laiku kaip pridera? Atsakymas yra „Ne“. Tad ko mes laukiame?

Taip pat prisiminkim, kad tie, kurie apleidžia maldą, partenka į netikinčiųjų kategoriją. Ar mes norime Allah akyse atrodyti kaip tie, kurie Jį neigia? Juk mes gyvename čia tam, kad paklustume, mylėtume ir garbintume Vienintelį Dievą.

Mes turime nugalėti save ir tik taip mes pasieksime pergalę. Mūsų Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) yra pasakęs: „Geriausias Džihad – yra kova ir pergalė prieš save patį.“ (Bukhari Muslim)

Pabaigai pateiksiu keletą patarimų, kurie gali padėti atsikelti laiku ir pasimelsti Fadžr maldą:

  1. Prisiminkime Meilę Allah. Jei mes mylime Dievą, mes su džiuga širdimi atliksime tai, kas mums yra prisakyta;
  2. Meilė Pranašui (salAllahu aleihi wasalam). Gyvenkime taip, kaip Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) mus mokė ir atlikime veiksmus, kuriuos Jis (salAllahu aleihi wasalam) atliko ir nebūsime tarp tų, kurie pralaimės, inšaAllah. Argi tai nepakankamas motyvas šokti iš lovos?
  3. Nusistatykime porą žadintuvų ir jokiu būdu nelaikykime jų šalia lovos, kad lengva ranka galėtume išjungti. Išdėliokime juos kiek tolėliau, kad tektų išlipti ir paėjėti, inšaAllah.
  4. Skatinkime namiškius kartu keltis. Tegu jie mus žadina arba darykime intenciją patiems kitus pažadinti maldai.
  5. Paprašykime brolio ar sesers mums paskambinti ir pažadinti maldai. Manau, tikrai nei vienas neatsisakys.
  6. Eikime miegoti anksčiau, kad ryte būtų lengviau atsikelti (ypač vasaros metu). Mūsų Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) mus to mokė, tad sekime Jo (salAllahu aleihi wasalam) patarimais.
  7. Prisiminkime mirtį, galvokime apie ją. Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) galvodavo apie ją mažiausiai septynis kartus per dieną. Tad kiekvieną sykį, kuomet norime apleisti maldą, pagalvokime, kad galbūt tai paskutinė malda. Ar tikrai norime ją praleisti?
  8. Prisiminkime bausmes, lauksiančias tų, kurie buvo nedėkingi ir ignoravo maldas.
  9. Prisiminkime, kad malda bus vienas tų garbinimo aktų, kuris stos į mūsų pusę Paskutiniojo Teismo dieną.
  10. Nuolat darykime dua (prašymas, maldavimas), kad Allah apsaugotų mus nuo šėtono šnabždesių ir padėtų atlikti maldą laiku.
  11. Pagalvokime, ar norime, kad nelabasis pasiektų pergalę pasinaudojęs mumis? Ar tikrai mes esame tokie bevaliai ir lengvi jo taikiniai? Ar norime būti marionetės jo rankose? Atminkim, kad Allah, prieš sukurdamas žmogų, angelams, kurie išsigandę klausė Jo, kodėl Jis kuriąs tą, kas pasės negandas, atsakė, kad Jis – Dievas, žinantis apie žmogų,daugiau nei angelai. Tad pateisinkim Viešpaties žodžius ir įrodykim, kad esame verti to, kas mums yra priskirta, inšaAllah.

Kiekvienas iš mūsų save geriausiai pažistame, tad ir būdų, kaip kovoti prieš save ir prieš šėtoną, yra begalės. Tad kibkim nieko nelaukdami į darbą ir pasiekim rezultatų, kurie pakels mūsų vertę Dievo akyse, inšaAllah.

Meldžiu Allah, Pasaulių Viešpatį, Tą, kuriam priklauso viskas, apie ką mes žinom ir ko nežinom, suteikti mums stiprybės, vesti keliu teisingųjų ir pagelbėti mūsų kasdienėse kovose su nedorybėmis, inšaAllah. Amyn.

Tai ką pasakiau teisingai, atėjo iš Allah, o jei kur suklydau – tai iš manęs pačios ir teatleidžia man už tai Viešpats, inšaAllah.

 

Sudarė Khadėja

 


[1] Rakatas – maldos vienetas, kurį sudaro nustatytas judesių ir žodžių skaičius, kuriuos tikintysis atlieka maldoje. Kiekviena malda sudaryta iš nustatyto skaičiaus rakatų;

[2] Sahih – autentiškas perdavimas apie Pranašo veiksmus ir žodžius;

Garbė Dievui, visų pasaulių Valdovui, malda ir taika Jo paskutiniam Pranašui ir Pasiuntiniui.

Žinok (lai Allah tau būna malonus), kad mes turime išmokti keturis dalykus:

 

Pirmas: Žinojimas, kuris susideda iš pažinimo Allah, Jo Pranašo ir islamo religijos su įrodymais.

Antras: Veiksmai pagal šias žinias.

Trečias: Kvietimas į tai.

Ketvirtas: Kantrybė, iškilus sunkumams šioje srityje.… Įdomu? Skaityti toliau..

Ajos[1] Al Birr tafsyras[2]

 

Aja Al Birr – tai suros[3] Al Baqara 177 eilutė. Joje sutalpinta didžiulė išmintis, apimanti nutarimus ir teisingą tikėjimą. Ši eilutė akcentuoja teisingą, nuoširdų ir tikrą pamaldumą (dievobaimingumą) ir teisingumą. Tikrasis religijos tikslas yra skatinti dievobaimingumą ir teisingumą:

 

﴿لَّيْسَ الْبِرَّ أَن تُوَلُّواْ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ وَلَـكِنَّ الْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الاٌّخِرِ وَالْمَلَـئِكَةِ وَالْكِتَـبِ وَالنَّبِيِّينَ وَءَاتَى الْمَالَ عَلَى حُبِّهِ ذَوِى الْقُرْبَى وَالْيَتَـمَى وَالْمَسَـكِينَ وَابْنَ السَّبِيلِ وَالسَّآئِلِينَ وَفِي الرِّقَابِ وَأَقَامَ الصَّلَوةَ وَءَاتَى الزَّكَوةَ وَالْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـهَدُواْ وَالصَّابِرِينَ فِى الْبَأْسَآءِ والضَّرَّاءِ وَحِينَ الْبَأْسِ أُولَـئِكَ… Įdomu? Skaityti toliau..

Asalam aleikum wa rahmatulahi wa barakatuhu

Lai Allah ramybė, gailestingumas ir palaima būna su jumis

Noriu pasidalinti prieš šimtą metų verstu straipsniu, inšaAllah. Svarbi tema – širk – nuodėmė, kurios Viešpats neatleis.

Žmogžudystė, išprievartavimas, smurtas prieš vaikus, genocidas – visa tai yra baisūs nusikaltimai, vykstantys šiuo metu pasaulyje. Daugelis gali pamanyti, kad tai – sunkiausi nusižengimai, kokie tik gali būti. Bet yra viena piktadarystė, kuri persveria visas minėtas nuodėmes kartu sudėjus, tai – širk.… Įdomu? Skaityti toliau..

Comments closed.