Ajos[1] Al Birr tafsyras[2]

 

Aja Al Birr – tai suros[3] Al Baqara 177 eilutė. Joje sutalpinta didžiulė išmintis, apimanti nutarimus ir teisingą tikėjimą. Ši eilutė akcentuoja teisingą, nuoširdų ir tikrą pamaldumą (dievobaimingumą) ir teisingumą. Tikrasis religijos tikslas yra skatinti dievobaimingumą ir teisingumą:

 

﴿لَّيْسَ الْبِرَّ أَن تُوَلُّواْ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ وَلَـكِنَّ الْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الاٌّخِرِ وَالْمَلَـئِكَةِ وَالْكِتَـبِ وَالنَّبِيِّينَ وَءَاتَى الْمَالَ عَلَى حُبِّهِ ذَوِى الْقُرْبَى وَالْيَتَـمَى وَالْمَسَـكِينَ وَابْنَ السَّبِيلِ وَالسَّآئِلِينَ وَفِي الرِّقَابِ وَأَقَامَ الصَّلَوةَ وَءَاتَى الزَّكَوةَ وَالْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـهَدُواْ وَالصَّابِرِينَ فِى الْبَأْسَآءِ والضَّرَّاءِ وَحِينَ الْبَأْسِ أُولَـئِكَ الَّذِينَ صَدَقُوا وَأُولَـئِكَ هُمُ الْمُتَّقُونَ ﴾

„Tai ne Birr, kai jūs atsisukate į rytus ar vakarus. Birr turi tas, kas tiki Dievą, Paskutiniąją Dieną, Angelus, Raštus, pranašus, aukoja iš savo turto, nepaisydamas savo meilės jam, giminėms, našlaičiams, al Masakin (vargšams) ir keliauninkams, ir tiems, kurie prašo. Tas, kuris išlaisvina vergus, meldžiasi ir moka zakat[4] ir kuris laikosi susitarimo, ir kuris yra kantrus didžiuliame varge bei ligoje ir mūšio metu. Tokie yra teisybės žmonės ir jie yra Al-Muttaqun (dievobaimingi).“ (2:177)

 

Žodis „al Birr“ yra labai svarbus. Visa religija vadinama al Birr. Tai reiškia paklusimą Dievui, gerų darbų darymą, pagarbą ir gerumą tėvams, rūpinimąsi kitais giminaičiais, susitarimų, pažadų tesėjimą. Tai taip pat Dievo angelų savybė.

 

Ši aja buvo apreikšta, kai Medinos veidmainiai ir netikintieji norėjo įtraukti musulmonus į ginčą apie Kiblą[5]. Jie musulmonų klausė, kodėl jie dabar atsisuka į Meką, kai anksčiau sukdavosi į Jeruzalę, kokia religija taip moko, kai keičiama maldų kryptis. Ši situacija aprašyta Korane. Allah sako: „Kvailiai tarp žmonių sakys: „Kas juos nusuko nuo Kiblos, į kurią jie anksčiau sukdavosi?“ Sakyk: „Dievui priklauso Rytai ir Vakarai – Jis veda teisingu keliu tuos, kuriuos nori.“ (2:142)

 

Kadangi Dievas iš pradžių įsakė suktis į Jeruzalę, o po to į Kabos[6] pusę, tai buvo sunkus išbandymas kai kuriems Knygos žmonėms ir musulmonams. Tada Allah apreiškė tokio įsako išmintį. Paklusti Dievui, tvirtai laikytis Jo įsakymų, suktis ten, kur Jis įsako suktis, vykdyti tai, ką Jis įtvirtina – tai pagrindinis ajos objektas. Tai yra Birr, Takva[7] ir pilnas tikėjimas.

 

Tikra religija, arba Birr, neapsiriboja kai kurių ritualų ar tvarkos sekimu. Tikras religingumas ir teisingumas susideda iš tam tikrų svarbių savybių ir veiksmų. Atsisukimas į rytus ar vakarus nereiškia teisingumo ar paklusimo, nebent tai nustatyta Dievo. Štai todėl Allah sako:

﴿لَّيْسَ الْبِرَّ أَن تُوَلُّواْ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ وَلَـكِنَّ الْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الاٌّخِرِ﴾

„Tai ne Birr, kai jūs atsisukate į Rytus ar Vakarus. Birr yra tame, kuris tiki Dievą, Paskutiniąją Dieną.‘‘

 

Abu Al-Aliyah pasakė: „Žydai sukdavosi į savo kiblą, į vakarus, o krikščionys savo kibla laikė rytus“. Todėl Allah pasakė:

﴿لَّيْسَ الْبِرَّ أَن تُوَلُّواْ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ﴾

„Tai ne Birr, kai jūs atsisukate į Rytus ar Vakarus“, tai reiškia, kad tikėjimas ir jo esmė reikalauja įvykdymo.

 

Panašiai buvo pranešta Al-Hasan ir Ar-Rabi bin Anas. Ath-Thawri recitavo:

﴿وَلَـكِنَّ الْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِاللَّهِ﴾

„Birr turi tas, kas tiki Dievą“ ir pasakė, kad tai, kas toliau seka, yra Birr tipai. Neabejotinai tie, kurie išsiugdo savybes, paminėtas ajoje, įtrauks visus islamo aspektus ir apims visus teisingumo pavyzdžius – tikėjimą Allah, kad Jis yra vienintelis Dievas ir vertas garbinimo bei tikėjimą angelais – pasiuntiniais tarp Dievo ir Jo pranašų.

Pranašams Dievo atskleistos knygos yra Raštai, kurie buvo pabaigti kilniausia Knyga – Koranu. Koranas pakeitė prieš tai buvusius Raštus, jame minimi visi teisingumo pavyzdžiai ir kelias į laimę šiame bei aname gyvenime. Koranas anuliuoja visus prieš tai buvusius Raštus ir byloja apie visus Allah pranašus – nuo pačio pirmojo iki paskutiniojo – Muhammad ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him)[8].

Allah tvirtinimas:

﴿وَءَاتَى الْمَالَ عَلَى حُبِّهِ﴾

„…aukoja iš savo turto, nepaisydamas savo meilės jam…“ nurodo tuos, kurie aukoja iš savo pinigų, nors ir trokšta bei nori jų turėti. Yra užrašytas sahih[9] hadisas, kad Abu Huraira perdavė, jog Pranašas ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) pasakė:

«أَفْضَلُ الصَّدَقةِ أَنْ تَصَدَّقَ وَأَنْتَ صَحِيحٌ شَحِيحٌ، تَأْمُلُ الْغِنَى وتَخْشَى الْفقْر»

„Geriausia labdara yra tada, kai duodi ją būdamas sveikas ir klestintis, tikėdamasis tapti turtingas ar bijodamas skurdo. Dievas pasakė:

﴿وَيُطْعِمُونَ الطَّعَامَ عَلَى حُبِّهِ مِسْكِيناً وَيَتِيماً وَأَسِيراً – إِنَّمَا نُطْعِمُكُمْ لِوَجْهِ اللَّهِ لاَ نُرِيدُ مِنكُمْ جَزَآءً وَلاَ شُكُوراً ﴾

„Ir jie, nepaisydami pačių poreikio, dovanoja maisto vargstančiam, našlaičiui ir belaisviui, sakydami: „Mes maitiname jus, tik siekdami pamatyti Allah Veidą, mes nesitikim iš jūsų nei atpildo, nei padėkos.“ (76:8, 9)

 

Ir:

﴿لَن تَنَالُواْ الْبِرَّ حَتَّى تُنفِقُواْ مِمَّا تُحِبُّونَ﴾

„Jokiais būdais nepasieksite Birr, išskyrus, jei duosite iš to, ką mylite.“ (3:92)

 

Allah tvirtinimas:

﴿وَيُؤْثِرُونَ عَلَى أَنفُسِهِمْ وَلَوْ كَانَ بِهِمْ خَصَاصَةٌ﴾

„…bet duoda jiems (emigrantams) pirmenybę vietoj jų pačių, net jei jiems to reikia.“ (59:9) nurodo aukštesnę kategoriją ir statusą, nes paminėti žmonės atiduoda tai, ko jiems patiems reikia. Allah pasakymas:

﴿ذَوِى الْقُرْبَى﴾

„…giminėms…“ nurodo žmogaus giminaičius, kurie turi daugiau teisių į tavo duodamą labdarą, nei kas kitas. Tą paremia ir hadisas:

«الصَّدَقَةُ عَلَى الْمَسَاكِينِ صَدَقَةٌ، وعَلَى ذِي الرَّحِمِ اثْنتَانِ: صَدَقَةٌ وَصِلَـةٌ، فَهُمْ أَوْلَى النَّاسِ بِكَ وَبِبِرِّكَ وَإِعْطَائِك»

„Sadaka (labdara), duota vargstančiam, yra labdara, bet sadaka, duota giminaičiams, yra ir labdara, ir silah (santykių puoselėjimas), nes jie yra labiausiai nusipelnę jūsų geranoriškumo bei labdaros.“ Allah įsakė būti geriems savo giminėms daugelyje Korano vietų. Allah sako:

﴿وَالْيَتَـمَى﴾

„…našlaičiai…“ našlaičiai yra vaikai, kurie neturi, kas jais rūpintųsi, jauni praradę tėvus, silpni, nesugebantys rasti sau išlaikymo, nes dar nesulaukė paauglystės, kad galėtų dirbti.

﴿وَالْمَسَـكِينُ﴾

„…Al Masakin…“ – tai yra žmogus, kuris neturi pakankamai maisto, drabužių ar būsto. Taigi, vargšą reikėtų paremti, kad galėtų patenkinti savo reikmes. Yra užrašytas sahih hadisas, kad Abu Huraira perdavė, jog Allah pranašas yra pasakęs:

«لَيْسَ الْمِسْكِينُ بِهذَا الطَّوَّافِ الَّذِي تَرُدُّه التَّمْرَةُ والتَّمْرَتَانِ، واللُّقْمَةُ واللُّقْمَتَانِ، وَلكِنِ الْمِسْكِينُ الَّذِي لَا يَجِدُ غِنىً يُغْنِيه وَلَا يُفْطَنُ لَهُ فَيُتصَدَّقَ عَلَيْه»

„Vargšas nėra tas žmogus, kuris bastosi aplinkui ir kurio reikmės tėra viena ar dvi datulės arba vienas ar du kąsniai. Bet vargšas yra tas, kuris neturi to, kas būtina ir į kurį žmonės nekreipia dėmesio bei neduoda labdaros.“

 

﴿وَابْنِ السَّبِيلِ﴾

„…ir keliauninkams…“ – tai nepasiturintis keliautojas, kuriam pasibaigus pinigams turėtų būti duota suma, kuri padėtų jam grįžti į jo žemę. Kai kas nors nori vykti į leidžiamą kelionę, jam duodama tiek,kiek reikia kelionei bei grįžimui. Svečiai yra įskaičiuojami į šią kategoriją. Ali bin Abu Talha pranešė, kad Ibn Abbas pasakė: „Ibn As-Sabil (keliauninkas) yra svetys, priimtas musulmonų.“ Taip pat Mujahid, Sa`id bin Jubayr, Abu Ja`far Al-Baqir, Al-Hasan, Qatadah, Ad-Dahhak, Az-Zuhri, Ar-Rabi` bin Anas ir Muqatil bin Hayyan pasakė panašiai. Dievas sako:

﴿وَالسَّآئِلِينَ﴾

„…ir tiems, kurie prašo…“ – nurodo tuos, kurie prašo žmonių, ir taip jiems duodama dalis zakato ir bendra labdara.

﴿وَفِي الرِّقَابِ﴾

„…kuris išlaisvina vergus…“ – tai yra tuos, kurie siekia laisvės, bet neturi pakankamai pinigų, kad ją išsipirktų. Allah nurodymas:

﴿وَأَقَامَ الصَّلَوةَ﴾

„…atlieka maldą…“ – žymi tuos, kurie meldžiasi laiku ir atlieka maldą teisingai (nusilenkimas bei žemės palietimas kakta) bei būtinas dėmesys ir nuolankumas privalomi Dievui. Allah pasakymas:

﴿وَءَاتَى الزَّكَوةَ﴾

„…ir duoda zakatą…“ – reiškia privalomą mokestį priklausomai nuo to, kiek pinigų, turto turi žmogus. Dievo tvirtinimas:

﴿وَالْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـهَدُواْ﴾

„…ir kuris laikosi susitarimo…“ yra panašus į:

﴿الَّذِينَ يُوفُونَ بِعَهْدِ اللَّهِ وَلاَ يِنقُضُونَ الْمِيثَـقَ ﴾

„…tie, kurie laikosi susitarimo su Allah ir nesulaužo Mithaq (susitarimo, pažado)…“ (13:20)

Priešingybė šiai charakteristikai yra veidmainystė. Apie tai minima hadise:

«آيَةُ الْمُنَافِقِ ثَلَاثٌ: إِذَا حَدَّثَ كَذَبَ، وَإذَا وَعَدَ أَخْلَفَ، وَإذَا ائْتُمِنَ خَان»

„Veidmainio požymiai yra šie: jei jis kalba – meluoja, jei jis pažada – sulaužo susitarimą, jei juo pasitikima – jis išduoda.“ Kita versija:

«إِذَا حَدَّثَ كَذَبَ، وَإذَا عَاهَدَ غَدَرَ،وَإذَا خَاصَمَ فَجَر»

„Jei jis kalba –  meluoja, jei jis prisiekia – sulaužo pažadą, jei jis diskutuodamas yra nepadorus.“ Allah sako:

﴿وَالصَّابِرِينَ فِى الْبَأْسَآءِ والضَّرَّاءِ وَحِينَ الْبَأْسِ﴾

„…ir kuris yra kantrus didžiuliame varge bei ligoje bei mūšio metu“ – reiškia nuolankumo ir negalavimų metu.

﴿وَحِينَ الْبَأْسِ﴾

„…ir mūšio metu“ – reiškia mūšio lauke, susirėmus su priešu, kaip nurodė Ibn Mas`ud, Ibn `Abbas, Abu Al-`Aliyah, Murrah Al-Hamdani, Mujahid, Sa`id bin Jubayr, Al-Hasan, Qatadah, Ar-Rabi` bin Anas, As-Suddi, Muqatil bin Hayyan, Abu Malik, Ad-Dahhak ir kiti.

 

Vadinti juos kantriais būtų gyrimas dėl kantrybės svarbos kentėjimo ir sunkumų sąlygose, kurie juos lydi. Ir Dievas žino geriausiai, tai Jo siekiame pagalbos ir Juo pasitikime. Allah pasakymas:

﴿أُولَـئِكَ الَّذِينَ صَدَقُوا﴾

„Tokie yra teisybės žmonės…“ – reiškia, kas išsiugdo šias savybes, jie yra teisingi savo tikėjime. Jie išsiugdė tikėjimą širdyje ir įgyvendino tai kalba bei darbais. Taigi, jie yra teisybės žmonės.

﴿وَأُولَـئِكَ هُمُ الْمُتَّقُونَ﴾

„ir jie yra Al-Muttaqun (dievobaimingi)“ – nes jie vengia to, kad draudžiama ir paklūsta Allah.

 

Toliau minėtini punktai yra svarbiausi religijoje:

  1. Iman: tikėjimas Allah, Paskutiniąja Teismo Diena, angelais, Koranu ir pranašais.
  2. Labdara: pagalba giminėms, našlaičiams, vargstantiems, keliautojams, nepasiturintiems, vergų išlaisvinimas.
  3. Atsidavimas ir garbinimas: reguliari malda ir labdara.
  4. Pažadų ir susitarimų vykdymas.
  5. Kantrybė ir ištvermingumas vargo, ligos, karo ir panikos metu.

 

Islamas nori suformuoti civilizaciją paremtą šiais principais, kurie turėtų mums įaugti į kraują. Mes turime nustatyti visuomenės santvarką pagal šiuos principus. Jei mes norime būti geri ir teisingi žmonės, privalome savęs paklausti:

1. Koks stiprus mano tikėjimas Allah, Jo Pranašu ir Jo nurodymais? Ar aš turiu savo asmeninį santykį su Dievu, o gal tikiu Dievu, Koranu, pranašu Muhammad ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him), nes taip daro mano šeima ir draugai?

2. Koks mano atsidavimas, mano kasdienės maldos, kiti garbinimo aktai? Ar tikrai meldžiuosi laiku, pagal sunną[10] ir iš širdies? Kokį efektą turi mano malda? Kokie mano santykiai su Allah? Kiek labai myliu Dievą? Ar tikrai jaučiu Jo buvimą šalia?

3. Kaip stipriai man rūpi vargstantys ir patiriantys nepriteklių? Ar padariau pagal savo galimybes pakankamai? Ar tikrai parodau dėkingumą Dievui dėl Jo nepamatuojamo dosnumo ir palaiminimo savo šeimai ir sau?

4. Kiek teisingas ir nuoširdus esu įsipareigojęs, pažadėjęs kitiems, sandėriuose ir santykiuose su kitais? Ar aš teisingas ir vertas pasitikėjimo? Ar žmonės turėtų tikėti ir pasitikėti manimi? Ar elgiuosi su kitais taip, kaip noriu, kad su manim elgųsi? Jei sutikčiau žmogų, tokį pat kaip aš, ar jis man patiktų ir ar aš juo pasitikėčiau?

5. O kaip mano kantrybė? Kiek stiprus aš esu susidurdamas su gyvenimo iššūkiais? Ar aš pasiduodu, ištikus sunkumui, meluoju, kalbu šventvagystes? Ar aš atsisuku į Allah, kai susiduriu su sunkumais, sunkiu darbu?

 

Šaltiniai:

http://www.qtafsir.com/index.php?option=com_content&task=view&id=266#1

http://www.ummah.com/forum/showthread.php?33138-Reflections-on-Ayat-al-Birr

 

Tekstą vertė ir sudarė Lidija



[1] Aja – Korane taip vadinamas mažiausias Korano skaidymas. Aja gali būti vienas ar keli žodžiai, vienas ar keli sakiniai;

[2] Tafsyras – teksto aiškinimas bei komentavimas (ne interpretacija);

[3] Sura – Korano skyrius;

[4] Zakat – mokestis nuo turimo turto vertės, apie 2,5 proc.

[5] Kibla – kryptis, į kurią atsisuka musulmonai melsdamiesi, t. y. į Mekos pusę;

[6] Kaba – kubo formos statinys Mekoje, esantis Al-Haram mečetės viduryje. Tai svarbiausia islamo šventovė;

[7] Takva – Dievo baimė, dievobaimingumas;

[8] ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) (transkripcija – salAllahu aleihi wasalam) – lai būna Jam Viešpaties palaima ir malonė;

[9] Sahih hadisas – autentiškas, patikimas pranašo (salAllahu aleihi wasalam) pasakymas,veiksmų ar nurodymų perdavimas;

[10] Sunna – pranašo Muhammed ṣallallāhu 'alayhi wa sallam (peace and blessings of Allāh be upon him) gyvenimo pavyzdys;

Garbė Dievui, visų pasaulių Valdovui, malda ir taika Jo paskutiniam Pranašui ir Pasiuntiniui.

Žinok (lai Allah tau būna malonus), kad mes turime išmokti keturis dalykus:

 

Pirmas: Žinojimas, kuris susideda iš pažinimo Allah, Jo Pranašo ir islamo religijos su įrodymais.

Antras: Veiksmai pagal šias žinias.

Trečias: Kvietimas į tai.

Ketvirtas: Kantrybė, iškilus sunkumams šioje srityje.… Įdomu? Skaityti toliau..

Asalam aleikum wa rahmatulahi wa barakatuhu

Lai Allah ramybė, gailestingumas ir palaima būna su jumis

Noriu pasidalinti prieš šimtą metų verstu straipsniu, inšaAllah. Svarbi tema – širk – nuodėmė, kurios Viešpats neatleis.

Žmogžudystė, išprievartavimas, smurtas prieš vaikus, genocidas – visa tai yra baisūs nusikaltimai, vykstantys šiuo metu pasaulyje. Daugelis gali pamanyti, kad tai – sunkiausi nusižengimai, kokie tik gali būti. Bet yra viena piktadarystė, kuri persveria visas minėtas nuodėmes kartu sudėjus, tai – širk.… Įdomu? Skaityti toliau..

Comments closed.