· Write a comment · Categories: Hadisai

Hadisai: Pranašo Muhamedo (sal Allahu Aleyhi wa salam1) žodžiai, veiksmai ir gyvenimo būdas.

"Hadisų" reikšmė islame yra ta, kad jie aprėpia Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) veiksmus, žodžius ir gyvenimo budą. Taigi, Hadisai reiškia pasakojima (raportą) apie tai, kaip Pranašas (sal Allahu Aleyhi wa salam) elgėsi, kalbėjo ir kokiems savo pasekėjų veiksmams Jis pritarė.

Hadisų patikimumas

Imamas Bukhari (Radi Allah Anhu2) (870 m. po Kr.) keliavo kartą šimtus kilometrų norėdamas aplankyti vieną vyrą, kuris norėjo jam papasakoti vieną Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) Hadisą. Po sunkios kelionės pasiekė Bukhari savo kelionės tikslą. Vyras, kurio jis ieskojo, stovėjo lauke, ir bandė prisivilioti užsispyrusį arklį, mojuodamas jam prieš nosį tuščiu avižų maišu. Tai matydamas, Imamas Bukhari nusprendė, kad šis vyras yra nepatikimas ir tuoj pat, netaręs jam nė žodžio, paliko jį. Šis trumpas pasakojimas parodo, kaip griežtai Imamas Bukhari vertino savo renkamus Hadisus.

Hadisai yra pagrindinis žinių šaltinis kiekvienam musulmonui(ei) po Tauriojo Korano. Korane yra užrasyti Allah (Subhanahu Wa Taala3) žodžiai, kurie buvo apreikšti mūsų Pranašui (sal Allahu Aleyhi wa salam). "Ir jis (Pranašas) kalba ne pagal savo troškimus." (53:3)

Hadisuose yra užrašyti Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) žodžiai, kuriuos Jis, Allah (Subhanahu Wa Taala) įkvėpimo vedamas, pats yra pasakęs. Hadisai paaiškina tai, kas yra apreikšta Korane. Korane pvz. keletą kartų yra minima, kad reikia melstis ir, kad zakah (išmaldos davimas) yra privaloma musulmonams, bet būtent Hadisuose paaiškinama kaip, kada ir kas tai turi atlikti. Hadisuose randami nurodymai, kurie apima daugelį praktiškų gyvenimo sričių, tokių kaip: malda, apsivalymas, pasninkas, mokslas, žinios, santuoka, gimimas, mirtis, sandėriai, valgis ir gėrimas, halal ir haram ir t.t.

Tauriajame.Korane aiškiai nurodoma, kokia yra Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) žodžių vertė:
"Sakyk: Jei (jūs) mylite Allah'a, sekite mane ir Allah jus mylės ir jūsų nuodėmės bus atleistos. Ir Allah yra visa atleidžiantis, gailestingas. " (3:33)

"Ir ką Pranašas jums duoda, (pri)imkite tai, ir ką jis draudžia, laikykites atokiai (nuo to) ir bijokite Allah. Iš tiesų, Allah yra griežtas bausmėse. " (59:7)

Džabir (Radi Allah Anhu) teigimu, savo paskutiniojo Hadž metu Pranašas (sal Allahu Aleyhi wa salam) pasakė: "Aš palikau jums tai, kas jums, viso to laikantis, garantuoja, kad jūs niekad nenuklysite nuo teisybės kelio: Allah Knygą ir atsakymus į jūsų klausimus iš manęs (kitaip sakant – Hadisus)." (Muslim Sharif)

Pranašas (sal Allahu Aleyhi wa salam) yra daugelį kartų pabrėžęs Hadisų svarbą. Pasak jo mylimos žmonos Aišos (Radi Allah Anha4), kartą, vieno pamokslo (Khutbah) metu, Pranašas (sal Allahu Aleyhi wa salam) iškėlė retorinį klausimą: "Kokioje būkleje yra tie žmonės, kurie vengia elgtis taip, kaip aš pats elgiuosi?" (Bukhari)

Gyvas Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) pavyzdys pakeičia viską, ką Allah (Subhanahu Wa Taala) anksčiau žmonijai buvo apreiškęs.

Hadisų išsaugojimas ir surinkimas

Egzistuoja įvairūs aprašymai apie tai, kaip ajatai iš Korano buvo atsiminti ir ant pergamento, akmens ar netgi medžio užrašyti, ir kaip buvo surinktas tekstas, kol viena ir kita įgavo šiandieninę formą. Kaip vyko šis procesas su Hadisais?

Tai, kad daugelis Hadisų išliko, lėmė Pasekėjų (Ashaab) didžiulė meilė ir atsidavimas savo Pranašui (sal Allahu Aleyhi wa salam) bei Islamui. Dėl šito vergas Bilal (Radi Allah Anhu) buvo Mekoje visokiais būdais verčiamas atsisakyti Islamo. Tačiau nesėkmingai, nes netgi kankinamas ir deginamas saulės, su sunkiais akmenim ant savo krūtinės, jis nenustojo kartoti "Ahad", "Ahad", kas reiškė " vienas Allah", "vienas Allah".

Pasakojama, kad Ali (Radi Allah Anhu) kartą jodamas arkliu šypsojosi. Kai jo buvo paklausta, kodel jis šypsosi, jis atsakė, kad matė Pranašą (sal Allahu Aleyhi wa salam) lygiai taip pat šypsantis, kai šis sedėjo ant arklio. Galima rasti tūkstantį ir vieną pavyzdį, rodantį koks stiprus ryšys siejo Pranašą (sal Allahu Aleyhi wa salam) ir Jo Ashaab (pasėkėjus).

Pranašui (sal Allahu Aleyhi wa salam) dar būnant gyvam, Hadisai buvo retai kada užrašinėjami. Tam nebuvo didelės būtinybės, nes visada buvo galima Pranašą (sal Allahu Aleyhi wa salam) asmeniškai aplankyti, norint užduoti jam kokį nors klausimą. Be to, Pranašas (sal Allahu Aleyhi wa salam) visa savo gyvenimą davė pamokymus, dėl ko sistematiškas Hadis rinkimas buvo įmanomas tik po to. Tai nereiškia, jog tuomet visiškai nieko nebuvo užrašoma. Garsusis Hadisu rinkėjas Imamas Bukhari (Radi Allah Anhu) savo "Sahih" sako, jog Abdullah Ibn Umar (Radi Allah Anhu) užršsinėjo Hadisus dar Pranašui (sal Allahu Aleyhi wa salam) esant gyvam.

Po Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) išėjimo 632 m. po Kr. išsiklaidė Ashaab (Pasekėjai) ir skelbė tolimose šalyse žinią apie Islamą. Tuomet vis dar nebuvo jokio Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) tradicijų rinkinio. Vienintelė galimybė išgirsti Hadisą norima tema buvo ta, kad reikėjo aplankyti vieną iš Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) Ashaab (Pasekėjų). Vietovės, kur Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) pasekėjai buvo apsistoję, laikui bėgant tapo gerai žinomos ir pamažu virto mokslo centrais, kuriuose buvo mokoma apie Islamą. Nesuskaičiuojama gausybė studentų rinkosi šiuose centruose, traukiami šviesos, kurią skleidė Tauriojo Korano ir Hadisų išmintis. Kai kurie iš jų netgi keliavo iš centro i centrą, nes ne vienas iš Ashaab (Pasekėjų) nežinojo visų Hadisų. Taip keliavo Djabir Ibn Abdullah iš Medinos i Siriją, kad isitikintų vieno vienintelio Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) posakio tikslumu. Tais laikais tai buvo kelionė, kuri trukdavo visą menesį!

Pirmasis standartinis rinkinys Hadisų srityje yra Muwatta, užrašytas Imamo Malik ibn Anas (Radi Allah Anhu), gimusio Medinoje (715-795 A.D5.), vienos iš keturių, įteisintų Sunitų teisės mokyklų įsteigėjo.

Kiti trys pradininkai buvo: Imamas Al-Numan ibn Thabit Zuti žinomas kaip Abu Hanifa (Radi Allah Anhu), gimęs Kufoj, Irake (699-767 A.D5.) Jis buvo Hanafi Teisės Mokyklos pradininkas.
Imamas Muhammad As-Shafie'ie (Radi Allah Anhu) gimė Gazoj (767-820 A.D5.) ir miręs Kaire (Egiptas) yra Šafii Teisės Mokyklos pradininkas.

Imamas Ahmad ibn Hanbal (Radi Allah Anhu) gimęs Bagdade (780-855 A.D5.) yra Hanbali Teisės Mokyklos pradininkas.
Imamo Malik ibn Anas Muwata pasižymi sistematišku suskirstymu. Hadisai yra suskirstyti pagal Islamiškų įstatymų tematiką. Sakoma, kad Imamas Malik (Radi Allah Anhu) kiekvieną kartą, prieš recituodamas Hadisą, atlikdavo ritualinį apsiprausimą (Wudhu), po kurio jis, pilnas pamaldumo, ištardavo tam tikrus žodžius.

Hadisų rinkiniai: Bukhari (870 A.D.), Muslim (875 A.D.), Abu Dawuud (888 A.D.), Tirmidhi (892 A.D.), Ahmad ibn Al-Nisai (916 A.D.) ir Ibn Madja (908 A.D.), Imamo Malik Muwata, Musnad Ahmad Ibn Hanbal, Sunan Al Bayhaqi, Sunan Al Darimi. Autentiškais laikomi tik Bukhari ir Muslim rinkiniai. Visuose kituose galima rasti ir autentiškų ir silpnų, todėl visada reikia pasitikrinti, kaip hadisas įvertintas hadisų mokslą studijavusių mokslininkų.

Hadisų atrankos kriterijai

Sekantys kriterijai buvo naudojami Hadisų selekcijai:
1. Turėjo būti aiškiai paminėta, kad vienas ar kitas posakis ar poelgis yra tikrai Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam).

2. Tas, kuris Hadisą papasakojo, turėdavo patrvirtinti, kad jis pats buvo šalia, kai Pranašas (sal Allahu Aleyhi wa salam) tam tikra tema pasisakė. Jei tas asmuo pats nebuvo šalia, tai jis turėjo nurodyti pilną grandį pasakotojų iki to, kuris buvo šalia, kai Pranašas (sal Allahu Aleyhi wa salam) tai pasakė.

3. Kiekvienas iš anksčiau minėtos grandies asmenų turėjo būti tiek išsilavinęs, kad būtų užskaitoma, jog jis gali Hadisą suprasti ir teisingai jį kitiems perpasakoti.

4. Kiekvienas asmuo iš tos grandies turejo būti dievobaimingas, dorovingas ir sąžiningas.

5. Hadisai, kuriuose buvo išsakomi kaltinimai prieš kurį nors iš Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) Pasekėjų arba kurį nors iš Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) šeimos narių, buvo atmetami.

6. Hadisai, kuriuose buvo naudojami žodžiai netaisyklinga Arabų kalba, taip pat kaip ir Hadisai, kuriuose buvo naudojami netinkami žodžiai, buvo atmetami.

7. Turėjo būti įrodyta, kad kiekvienas asmuo, kuris Hadisą papasakojo, tuo metu, kai jis Hadisą išgirdo, buvo tokio amžiaus, kad galetų būti laikomas pakankamai subrendusiu suprasti pilną atitinkamo Hadiso reikšmę.

8. Hadisas, kuris prieštaravo patvirtintam istoriniam faktui, buvo atmetamas.

9. Hadisas, kuriame buvo minima labai sunki bausmė už palyginus mažą nusižengimą arba, kuris žadejo labai didelį atpildą uz palyginus mažą dorybę, buvo atmetamas.

10. Jei kas nors papasakoja Hadisą tam tikra tema, kuris pagal reikšmę ir svarbumą turėtu būti visiems jau seniai žinomas ir musulmonų tarpe pritaikytas, ko, deja nėra, ir niekas daugiau negali to paliudyti, toks Hadisas taip pat bus atmestas.

11. Hadisas, kuris prieštarauja sveikam supratimui arba žinomam teisės principui, buvo atmetamas.

12. Hadisas, kuris prieštaravo Korano mokymui, taip pat buvo atmetamas.

13. Hadisas, kuris prieštaravo bendrai priimtiems sprendimams, buvo atmetamas.

Taip pat Hadisų pasakotojams buvo keliami griežti reikalavimai, norint užtikrinti jų patikimumą. Tam buvo taikomi sekantys kriterijai:

1. Turėjo būti žinomi pasakotojo vardas, pavardė, titulas, kilmė ir profesija.

2. Jis negalėjo būti nė vieno vienintelio karto sumelavęs apie Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam1) Hadisus.

3. Jis negalėjo būti kaltinamas kada nors padaręs nusikaltimą ar laikomas melagiu.

4. Jis negalėjo būti pakartotinai padaręs didelių klaidų ar nusižengimų.

5. Paskodamas Hadisą jis neturėjo rodyti nerūpestingos laikysenos.

6. Jis neturėjo būti blogas žmogus savo žodžiuose ar veiksmuose.

7. Jis neturėjo nė vieno žodžio išsigalvoti (pridėti).

8. Jis neturėjo būti nieko blogo pasakęs apie patikimus asmenis.

9. Jis negalėjo būti neraštingas ar silpnaprotis.

10. Jis negalėjo būti pasakęs jokiu nuosavų, tai reiškia kitokių, paaiškinimų apie religiją.

11. Jis negalėjo būti blogos atminties.

12. Jis turejo visą, ką jis apie tam tikrą Hadisą girdėjo, būt patikrinęs dėl patikimumo, kaip tai liepiama Tauriajame Korane (46:6)

Atrenkant Hadisus, buvo labai svarbu žinoti, ar Hadise minimi žodžiai yra Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam), ar pasakotojas tik papasakojo jų reikšmę. Antruoju atveju pasakotojas turėjo būt būtinai isšilavinęs ir dievobaimingas žmogus, nes kitaip būtų abejojama Hadiso patikimumu. Dėl viso to, kas buvo reikalinga pasakotojų grafiniams duomenims gauti, atsirado mokslas "Asma-ar djaal" (pasakotojų biografijos). Sakoma, kad yra užrašyta beveik 2 milijonai Hadisų pasakotojų biografijų.

Hadisų požymiai

Dabar aptarsime keleto šiuo metu žinomų Hadisų požymių:

1. Isnaad ir Matan. Hadisas susideda iš dviejų dalių, būtent "Isnaad" (grandis) ir "Matan" (tekstas). Tekstas pereina per pasakotojų grandį nuo Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) arba jo Pasekėjo iki to, kuris papasakojo Hadisą jų rinkejui. "Sahih Sitta " rašytojai, norėdami garantuoti Hadisų patikimumą, susiejo kiekvieną tekstą su Isnaad. Isnaad sistemą arabai naudojo ir kitose mokslo atšakose, tokiose kaip istorija ir geografija.

2. Pasakotojai. Tie, kurie Hadisus papasakojo, pasižymėjo nuoširdžiu dievobaimingumu ir dideliu tikslumu. Išgirdę Hadise, kuris jiems buvo žinomas, nedidelių netikslumų, jie tuoj pat jį patikslindavo.

3. Nepriklausomybė. Bendrai paėmus, Hadisai buvo renkami be jokios Kalifo ar kitų valdininkų paramos. Už tradicijas, kurios mums šiandien yra žinomos, turime būti dėkingi spontaniškam nepriklausomų Hadisų rinkejų entuziazmui. Hadisų rinkėjai ne tik, kad neėmė jokio atlygio ar kitokios paramos, bet kartais buvo netgi persekiojami už tai! Garsusis Imamas Ahmad ibn Hanbal buvo įkalintas ir kankinamas, nes nenorėjo atsisakyti savo įdėjų, kurios prieštaravo tuometinių valdytojų interesams. Taip pat ir garsusis Imamas Abu Hanifa ir Bukhari jautė labai didelį spaudimą iš valdžios pusės. Vis delto priešinosi jie padaryti net mažiausią pakeitimą savo darbuose ir mieliau aukojo savo gyvybę, negu sutiko nors per plauką nukrypti nuo tiesos.

4. Moterys. Moterys vaidino svarbų vaidmenį atsimenant ir pasakojant Hadisus. Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) moterys buvo labai naudingos susidarant vaizdą apie jo asmeninį gyvenimą. Taip pat jos galėjo būti išlaikiusios daug Hadisų apie tipiškus moterų reikalus. Aišha (Radi Allah Anha4) yra svarbiausia iš jų. Bukhari ir Muslim pritarė 174 Hadisui, kurį ji papasakojo.

Keletas Hadisų:
" Tie, kurie slepia Mūsų nusiųstus aiškius (ženklus) ir gaidymą, po to, kai Mes Knygoje padarėm jį aiškiu – ant jų lai būna Dievo prakeikimas…" (2:159) "… Jei aš jums pasakoju ką nors apie Allah (Subhanahu Wa Taala), priimkite tai, nes iš tiesų, aš niekada nepasakočiau melo apie Allah (Subhanahu Wa Taala)." (Muslim)

"Isidėmėk ! Man yra duotas Koranas ir kai kas, kas panašu į jį (Hadisai), papasakokit (kitiems) apie tai, netgi tuo atveju, jei tai būtų tik vienas sakinys! " (Bukhari)

"Taigi, jei aš jums ką nors uždraudžiau, tai ir venkite to. Ir jei aš jums pavedžiau tam tikrą elgesį, tai darykite tai kiek tik išgalite." ( Bukhari ir Muslim)

Omar ibn Khataab, bučiuodamas "Hadjar al-Aswad" (juodasis akmuo Ka'abah kampe Mekoje), tarė: "Aš žinau, kad tu esi akmuo ir negali man duoti kokios naudos, nei pakenkti. Aš tavęs niekada nebučiuočiau, jei nebūčiau matęs, kad Allah Pranašas (sal Allahu Aleyhi wa salam1) tave bučiavo. " (Bukhari ir Muslim)

Keletas biografinių duomenų

Aptarsime šešis pagrindinius Hadisų rinkėjus:

1. Imamas Bukhari (Radi Allah Anhu) Jo pilnas vardas yra Muhammad ibn Isma'il al-Bukhari ad-Dj'ufi. Jis gimė 10 m. liepos 21 d. Bukharyje, šiandieniniame Uzbekistane. Sakoma, kad kartą jis girdėjo savo šeichą sakant: " O, jei galetų kas nors sudaryti mūsų Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) tikrosios Sunnah sutrumpintą leidimą." Tuomet Bukhari apsisprendė pats tuom užsiimti. Jo tėvas taip pat rinko Hadisus ir po savo mirties paliko jų gausybę. Vaikystėje Bukhari buvo labai silpnos sveikatos, bet turėjo gerą atmintį ir kitų intelektualiniam darbui naudingų savybių. Tebūdamas tik vienuolikos metų jis pradėjo studijuoti Hadisus. Sulaukęs 16-os atliko Hadž (piligrimystę) į Meką. Po to jis keliavo apie 40 m. po Islamiškas šalis ir stengėsi aplankyti kuo daugiau Hadisų pasakotojų.

Visą savo gyvenimą jis buvo labai dievobaimingas ir sąžiningas, ir dalinosi savo turtą su vargšais ir studentais. Jis buvo bebaimis netgi prieš Kalifą, jei kalba eidavo apie tikslų Hadisų perdavimą. Bukhari turėjo vieną megstamą užsiemimą, ir tai buvo šaudymas iš lanko. šioje srityje jis buvo nepralenkiamas.

Kiekvieną kartą, prieš įdėdamas naują Hadisą į savo Sahih, jis atlikdavo Wudu (ritualinį apsiprausimą). Kai būdavo reikalingas paaiškinimas jis visada nurodydavo, kad tai jo paties paaiškinimas. Svarbiausi Sahih skyriai prasideda tekstu iš Korano.

Po savo kelionių periodo jis norėjo apsistoti Nišapur (Iranas), bet negalėdamas prisitaikyti prie vietinio guvernatoriaus norų vėl išvyko. Po to jis apsistojo Samarkande, kuriame 870 m. ir mirė.

Lai Allah jam būna gailestingas, už šį jo darbą, kurį jis atliko dėl savo Pranašo (sal Allahu Aleyhi wa salam) bendruomenės (Ummah). Ameen!

2. Muslim (Radi Allah Anhu) Abdul Hussain Muslim ibn al-Hadj-djaadj al- Nishapuri gimė 817 m. vienoje turtingoje šeimoje, Khorasan (Iranas) provincijoje. Jo tėvas buvo labai žinomas Hadisų rinkėjas. Muslim daug keliavo rinkdamas Hadisus ir galų gale apsistojo Nishapure, kur jis iki savo mirties (875 m.) tobulino žinias apie Hadisus. Muslim Sahih sudaro 7275 Hadisai (įskaitant dvigubus). Pagrindinis skirtumas tarp Muslim ir Bukhari Sahih yra tas, kad Muslim visas skirtingas vieno Hadiso versijas (Isnaadus) įdėdavo vienoj vietoj ir nekartodavo jų skirtinguose skyriuose po kelis kartus.

Lai Allah būna jam gailestingas. Ameen!

3. Abu Dawuud (Radi Allah Anhu) Abu Dawuud parašė daug knygų apie islamiškus įstatymus ir Hadisus iš kurių "Sunan" yra pati svarbiausia. Šio standartinio rinkinio sudarymas kainavo jam beveik 20 metų. Iš 500.000 Hadisų jis jame panaudojo 4800. Abu Dawuud (817-888m.) savo gyvenime labai daug keliavo ir mirė Basroj (Irakas).

Lai Allah jam būna gailestingas. Ameen!

4. Tirmidhi (Radi Allah Anhu) Tirmidhi (825-892) buvo pirmasis, kuris bandė nurodyti Hadisų pasakotojų praeitį. Taip pat jis prie kiekvieno Hadiso nurodė jo patikimumo laipsnį, kaip pvz. "Sahih," "Hasan Sahih" ir "Hasan." Anksčiau minėtų Bukhari ir Muslim Hadisų rinkiniam priskiriamas aukščiausias patikimumo laipsnis arba kitaip "Sahih".

Jo Hadisų rinkinys yra žinomas kaip Djaam'i, nes jame, be skyrių apie "Fiqh" (islamiška jurisprudencija), galima rasti informacijos ir kitomis temomis. Tirmidhi taip pat labai daug keliavo.

Lai Allah jam būna gailestingas. Ameen!

5. Al-Nisaai (Radi Allah Anhu) Abdur Rahman Ahmad al-Nisaai (830- 916) parašė "AI-Maiytana", kolekciją, kuri susideda vien tik iš patikimų Hadisų. Jo "Sunan " randama ir silpnesnių Hadisų. Tai jis yra pats pripažinęs. Svarbiausia jam buvo Hadisų tekstas ir jis norėjo nustatyti skirtumus tarp įvairių skirtingų versijų. Dėl nuomonių skirtumo apie tam tikrus Hadisus jis buvo sužeistas, dėl ko jis nusilpo ir mirė. Jis guli palaidotas Mekoje tarp Safa ir Marwa kalvų.

Lai Allah jam būna gailestingas. Ameen!

6. Ibn Madja (Radi Allah Anhu) Ibn Madja (824- 887) "Sunan " dar vienas hadisų rinkinys. Yra nuomonių, kad Imamo Malik Muwata užima pagal svarbą aukštesnę poziciją už šį rinkinį. Jis lankėsi daugelyje Islamiškų centrų Basroj, Kufoj, Mekoj, Sirijoj ir Egipte.

Lai Allah jam būna gailestingas. Ameen!

Paaiškinimai:

Hadisas- pasakojimas, naujiena ar kieno nors žodinė komunikacija.
Ahadis- žodžio Hadisas daugiskaita.
• Mutewatir- perduota bendrai pripažintos grandies pasakotojų.
• Mashhour- žinoma ir praktikuojama musulmonų.
• Sahih- aukščiausias patikimumo laipsnis.
• Hasan- mažiau patikimas.
• Daif- silpnas.
• Madzu- neautentiškas.

Vertė sesuo Miranda

1 Ramybė Jam
2 Lai Allah būna juo patenkintas
3Tobulas ir Išaukštintas
4 Lai Allah būna ja patenkintas
5Anno Domini-Krikščioniški metai

Garbė Dievui, visų pasaulių Valdovui, malda ir taika Jo paskutiniam Pranašui ir Pasiuntiniui.

Žinok (lai Allah tau būna malonus), kad mes turime išmokti keturis dalykus:

 

Pirmas: Žinojimas, kuris susideda iš pažinimo Allah, Jo Pranašo ir islamo religijos su įrodymais.

Antras: Veiksmai pagal šias žinias.

Trečias: Kvietimas į tai.

Ketvirtas: Kantrybė, iškilus sunkumams šioje srityje.… Įdomu? Skaityti toliau..

Ajos[1] Al Birr tafsyras[2]

 

Aja Al Birr – tai suros[3] Al Baqara 177 eilutė. Joje sutalpinta didžiulė išmintis, apimanti nutarimus ir teisingą tikėjimą. Ši eilutė akcentuoja teisingą, nuoširdų ir tikrą pamaldumą (dievobaimingumą) ir teisingumą. Tikrasis religijos tikslas yra skatinti dievobaimingumą ir teisingumą:

 

﴿لَّيْسَ الْبِرَّ أَن تُوَلُّواْ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ وَلَـكِنَّ الْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الاٌّخِرِ وَالْمَلَـئِكَةِ وَالْكِتَـبِ وَالنَّبِيِّينَ وَءَاتَى الْمَالَ عَلَى حُبِّهِ ذَوِى الْقُرْبَى وَالْيَتَـمَى وَالْمَسَـكِينَ وَابْنَ السَّبِيلِ وَالسَّآئِلِينَ وَفِي الرِّقَابِ وَأَقَامَ الصَّلَوةَ وَءَاتَى الزَّكَوةَ وَالْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـهَدُواْ وَالصَّابِرِينَ فِى الْبَأْسَآءِ والضَّرَّاءِ وَحِينَ الْبَأْسِ أُولَـئِكَ… Įdomu? Skaityti toliau..

Asalam aleikum wa rahmatulahi wa barakatuhu

Lai Allah ramybė, gailestingumas ir palaima būna su jumis

Noriu pasidalinti prieš šimtą metų verstu straipsniu, inšaAllah. Svarbi tema – širk – nuodėmė, kurios Viešpats neatleis.

Žmogžudystė, išprievartavimas, smurtas prieš vaikus, genocidas – visa tai yra baisūs nusikaltimai, vykstantys šiuo metu pasaulyje. Daugelis gali pamanyti, kad tai – sunkiausi nusižengimai, kokie tik gali būti. Bet yra viena piktadarystė, kuri persveria visas minėtas nuodėmes kartu sudėjus, tai – širk.… Įdomu? Skaityti toliau..

Comments closed.