· Write a comment · Categories: Hadisai

As salamu alaykum[1],

Bismillah-ir Rahman-ir Rahym[2]

Kartais galima girdėti tokius žodžius: „Kas turi nors menkiausių abejonių dėl Allah[3], tas neturi iman (tikėjimo), jo iman dingęs, jo malda nebegalioja.“ Ar abejonės išveda mus iš islamo? Ar tai iš hawaridži[4] mokymo?

Norint šį klausimą suprasti teisingai, reikia išsiaiškinti skirtumą tarp nuolatinių abejonių ir waswasatul šeitan (velnio šnabždesių), kuomet žmogui prieš jo paties norą į galvą ima lįsti blogos mintys apie Allah, islamą ar atsiranda abejonės. Be abejo, nuolatinės abejonės yra netikėjimas ir jos išveda iš islamo, tai nėra hawaridži mokymas. Tikėjimas negalios, žmogui abejojant islamo religija ar bent vienu iš jos stulpų. Viena iš la ilaha il Allah (nėra jokio kito Dievo, tik Allah) galiojimo sąlygų yra neturėti abejonių. Allah sako: „Tikintieji yra tie, kurie įtikėjo Allah ir Jo pranašą ir nejaučia abejonių.“ (49:15)

Pranašas Muhammad (salAllahu aleihi wasalam[5]) – pasakė: „Kas iš Allah vergų susitiks su Allah, neabejodamas šių dviejų liudijimų tikrumu, tas būtinai įžengs į Rojų.“ (Muslim)

Abejonės yra didysis širk[6]Tai iliustruoja šeicho Abu Batyno žodžiai: „Korane pasakyta, kad abejonės yra širk. Abejonės (šakk) – tai yra svyravimas tarp dviejų dalykų, pvz. žmogus neteigia, kad pranašas (salAllahu aleihi wasalam) yra teisus, bet ir nekaltina jo melavimu. Arba žmogus netiki Paskutinio Teismo Diena, bet tuo pat metu ir neteigia jos nebūsiant. Taip pat kuomet žmogus nelaiko maldos esant būtina ar nereikalinga, nelaiko nesantuokinių santykių nei uždraustais, nei leistinais ir pan. Visa tai yra abejonės – širk pagal idžmą[7]“ (Hukmu takfir el muejan 17)

Laikinos abejonės, kurios yra šėtono šnabždesiai ir kurias musulmonas bando išsyk atmesti, prašydamas Allah apsaugos (nuo jų) bei atgailaudamas – nėra netikėjimas ir neišveda žmogaus iš islamo. Tokių abejonių turėdavo ir sahaba (pranašo bendražygiai) ir pirmos trys musulmonų kartos.

Abu Huraira perdavė: „Kartą pas pranašą (salAllahu aleihi wasalam5) atėjo žmonės iš sahabų tarpo ir pasakė: „Kartais mes randame savyje tai, apie ką baisu net prabilti.“ Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) atsakė: „Tai ir yra tikrasis iman.“ (Muslim)

Taigi, sahaba baiminosi paviešinti savo mintis, dar labiau – jie abejojo jų tikrumu. Šitai pranašas (salAllahu aleihi wasalam) ir pavadino tikruoju iman.

Šiuo hadisu[8] parodoma, jog nereikėtų kalbėti apie kylančias abejones. Išskiriami tie atvejai, kuomet yra klausiama asmenų, turinčių žinių ir ketinant atsikratyti abejonių, kadangi žinios uždaro duris, per kurias įeina šeitan (šėtonas).

Abu Zumal perdavė: „Kartą aš pasakiau Ibn Abbas’ui: „Aš jaučiu kažką savo širdyje.“ Jis paklausė: „Kas tai?“ Aš atsakiau: „Prisiekiu Allah, aš negaliu apie tai kalbėti.“ Jis paklausė: „Tai kažkas iš abejonių?“ ir nusišypsodamas pasakė: „Niekas nėra apsaugotas nuo to, nes Allah Korane pasakė pranašui (salAllahu aleihi wasalam): „Jeigu tu abejoji tuo, ką Mes siunčiam tau, tai paklausk tų, kurie skaitė raštus anksčiau už tave. Iš tiesų pas tave atėjo tiesa iš tavo Viešpaties. Nebūk tarp abejojančių.“ (Koranas 10:94) Ibn Abbas pridėjo: „Jeigu tu rasi savo sieloje kažką iš abejonių, sakyk: „Jis (Allah) – Pirmas ir Paskutinis, Aukščiausias ir Arčiausias, ir Jis žino apie kiekvieną dalyką.” (Koranas 57:3) (Abu Dawūd 5110, imamas An-Navavi pavadino isnadą[9] geru. Al Azkar 114)

Tai panašu į kitus Allah žodžius: „Sakyk: „Jeigu ar-Rahman (Didingasis) turėtų sūnų, tai aš pirmasis pradėčiau jį garbinti.“ (Koranas 43:81) Iš šios ajos[10] nesprendžiame, kad Allah turi sūnų, tai – mokymo pavyzdys. Taip pat Allah žodžiai „nebūk tarp abejojančių“ nereiškia, kad pranašas (salAllahu aleihi wasalam) abejojo, nes draudimas nereiškia draudžiamo dalyko buvimą. Tai panašu į Allah žodžius: „Te nenugręžia jie (netikintieji) tavęs nuo Allah ajų po to, kai jos buvo nusiųstos tau. Kviesk prie savo Viešpaties ir nebūk iš daugiadievių.“ (Koranas 28:87) Šis draudimas nereiškia, kad pranašas (salAllahu aleihi wasalam) buvo daugiadievis! (žiūrėti „Usul fi tafsir“ 33)

Taigi, reikia skirti abejones nuo laikinų šeitan (šėtono) šnabždesių. Šeichas ul-Islam Ibn Taimija pasakė: „Waswas (šėtono šnabždesiai) – tai, kas patenka į širdį žmogui nenorint. Ir jeigu Allah vergas neapkenčia šių šnabždesių bei atmeta juos, tai jo neapykanta yra tikrojo iman apraiška!“ (žiūrėti „Ad dyja aššarik“ 374)

Norint apsisaugoti nuo šnabždesių, reikia sakyti: „Amentu Billahi Wa Rasulihi“ (įtikėjau Allah ir Jo pranašu). Du’a (prašymas, maldavimas) arabiškai: آمَنْتُ بِاللهِ وَرَسُولِ..

Aiša (radiAllahu anha[11])hadise pasakoja, kad pranašas (salAllahu aleihi wasalam) pasakė: „Tas, kurį užklups šnabždesiai, tepasako: „Įtikėjau Allah ir Jo pranašu“ – ir Allah atims juos iš jo.“ (Ahmad 6/258. Šeichas al-Albani pavadino šį hadisą sahih[12]. (žiūrėti Al silsilia as sahiha 116).

Prašau Allah apginti mus nuo šėtono šnabždesių ir abejonių bei dovanoti mums tikrąjį įsitikinimą!

Šaltinis rusų k.

Vertė sesuo Umm Jumana

 


[1] As salamu aleikum – ramybė tau/jums;

[2] Bismillah-ir Rahman-ir Rahym – vardan Allah Maloningojo, Gailestingojo;

[3] Allah – (arab. Allah reiškia Dievas). Musulmonai vartoja žodį Allah, nes jis neasmenuojamas, nelinksniuojamas. Kad nekiltų asociacijų kaip su žodžiu Dievas (dievybė, deivė, dievai ir pan.);

[4] Hawaridži – tai grupė musulmonų, pasipriešinusi kalifo Ali valdžiai. Ji pasižymi tuo, kad neigia kalifatą, islamo lyderius;

[5] SalAllahu aleihi wasalam – lai būna Jam Viešpaties palaima ir malonė;

[6] Širk – partnerių ar savybių kitiems, nei Allah priskyrimas. Islame tai didžiausia nuodėmė.

[7] Idžma – arabiškas terminas, reiškiantis, musulmonų tam tikros grupės bendrą nuomonę, susitarimą. Pvz. islamo teisinėje sistemoje gali būti laikomasi pirmųjų trijų kartų musulmonų nuomonės, islamo žinovų ir teisininkų nuomonės ir pan.;

[8] Hadisai – pranašo Muhammad (salAllahu aleihi wasalam) žodžiai, veiksmai ir gyvenimo būdas;

[9] Isnadas – perdavimo grandinė, kuomet apie hadiso (pranašo nurodymų) galiojimą ir patikimumą sprendžiama pagal tai, kokie žmonės jį perdavė (ar jie patikimi, sąžiningi ir pan.);

[10] Aja – taip vadinama Korano eilutė;

[11] RadiAllahu anha – lai Allah būna ja patenkintas;

[12] Sahih hadisas – patikimas pranašo veiksmų ar nurodymų perdavimas.

 

Garbė Dievui, visų pasaulių Valdovui, malda ir taika Jo paskutiniam Pranašui ir Pasiuntiniui.

Žinok (lai Allah tau būna malonus), kad mes turime išmokti keturis dalykus:

 

Pirmas: Žinojimas, kuris susideda iš pažinimo Allah, Jo Pranašo ir islamo religijos su įrodymais.

Antras: Veiksmai pagal šias žinias.

Trečias: Kvietimas į tai.

Ketvirtas: Kantrybė, iškilus sunkumams šioje srityje.… Įdomu? Skaityti toliau..

Ajos[1] Al Birr tafsyras[2]

 

Aja Al Birr – tai suros[3] Al Baqara 177 eilutė. Joje sutalpinta didžiulė išmintis, apimanti nutarimus ir teisingą tikėjimą. Ši eilutė akcentuoja teisingą, nuoširdų ir tikrą pamaldumą (dievobaimingumą) ir teisingumą. Tikrasis religijos tikslas yra skatinti dievobaimingumą ir teisingumą:

 

﴿لَّيْسَ الْبِرَّ أَن تُوَلُّواْ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ وَلَـكِنَّ الْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الاٌّخِرِ وَالْمَلَـئِكَةِ وَالْكِتَـبِ وَالنَّبِيِّينَ وَءَاتَى الْمَالَ عَلَى حُبِّهِ ذَوِى الْقُرْبَى وَالْيَتَـمَى وَالْمَسَـكِينَ وَابْنَ السَّبِيلِ وَالسَّآئِلِينَ وَفِي الرِّقَابِ وَأَقَامَ الصَّلَوةَ وَءَاتَى الزَّكَوةَ وَالْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـهَدُواْ وَالصَّابِرِينَ فِى الْبَأْسَآءِ والضَّرَّاءِ وَحِينَ الْبَأْسِ أُولَـئِكَ… Įdomu? Skaityti toliau..

Asalam aleikum wa rahmatulahi wa barakatuhu

Lai Allah ramybė, gailestingumas ir palaima būna su jumis

Noriu pasidalinti prieš šimtą metų verstu straipsniu, inšaAllah. Svarbi tema – širk – nuodėmė, kurios Viešpats neatleis.

Žmogžudystė, išprievartavimas, smurtas prieš vaikus, genocidas – visa tai yra baisūs nusikaltimai, vykstantys šiuo metu pasaulyje. Daugelis gali pamanyti, kad tai – sunkiausi nusižengimai, kokie tik gali būti. Bet yra viena piktadarystė, kuri persveria visas minėtas nuodėmes kartu sudėjus, tai – širk.… Įdomu? Skaityti toliau..

Comments closed.