· Write a comment · Categories: Islamo grupės

Islamo grupės, skirtumai tarp madhab[1]

 

Kai kurie jauni musulmonai sako: „Nėra jokios abejonės, kad mes turėtume (mums privaloma) grįžti į pranašo salAllahu aleihi wasalam[2] mokymą dyn[3] reikaluose, ypač tokiuose, kaip malda. Čia nėra jokios vietos asmeninei nuomonei ar idžtihad[4], nes viskas labai aiškiai nupasakota.“ Ir vis dėl to, mes retai girdime muqallid[5] šeichus propaguojant tai, tiesą sakant, jie dažniau palaiko skirtumus tarp nuomonių,  jas laikydami lankstumu tarp ummos[6]. Ši pozicija grindžiama hadisu „Skirtumai tarp nuomonių (ikhtililaaf) mano Ummoje yra malonė (rahma) (…)“ Į tai atsakyti galima iš dviejų požiūrio taškų.

Pirma, šis hadisas nėra autentiškas, tiesą sakant, jis klaidingas ir neturi jokio pagrindo. Allaamah Subki pasakė: „Aš nesu matęs autentiškos ar padirbtos pasakotojų grandies šiam hadisui“, t.y. šis hadisas neturi absoliučiai jokios atpasakotojų grandinės. Šis hadisas siejamas su kitu atpasakojimu: „Mano kompanionai yra lyg žvaigždės, taigi, kad ir kurį besektumėte, jūs būsite (teisingai) vedami.“ Šis hadisas taip pat nėra autentiškas, dar daugiau, jis padirbtas.

Antra, hadisas prieštarauja Koranui, nes yra ajos[7], kuriose draudžiama išsiskirti nuomonėms dyn klausimais, taip pat Korane įsakoma vienytis: „(…) ir nesileiskite į jokius ginčus, kad neprarastumėte širdies ir kad jūsų galia nenukryptų (…)“ (8:46) „Tie, kurie susiskaldė į grupes religijoje ir tapo sektomis, visi iš jų grupėje laimingi tuo, kas pas juos.“ (30:32)

Jei Allah yra maloningas tiems, kurie nesiskaido nuomonėse, o tie, kurie yra klaidoje – tie susiskaldę nuomonėse, tai kaip tuomet nuomonių skirtumas gali būti malonė?

Taigi, jau nustatėme, kad hadisas nėra autentiškas nei savo perdavimo grandine, nei savo turiniu, todėl mes negalime pateisinti vengimo sekti tiesiogiai Knyga (Koranu) ir sunna[8], ką, beje, imamai[9] ir taip mums liepė daryti. Kai kas sako: „Jei skirtumai religijoje yra neleistini, tai kodėl kompanionų, o vėliau ir imamų nuomonės dažnai skirdavosi? Ar yra skirtumas tarp pirmųjų kartų musulmonų nuomonių nesutapimų ir vėlesniųjų?“ Atsakymas – taip. Yra didelis skirtumas bei objektyvios priežastys, kodėl kompanionų nuomonės išsiskirdavo.

Kompanjonų nuomonių skirtumai iš tiesų buvo neišvengiami – jie atsirasdavo iš natūraliai kylančio skirtingo suvokimo, kompanionų nuomonės neišsikirdavo dėl jų pačių pasirinkimo. Taipogi, dėl ano meto aplinkybių bei priemonių trūkumo (pavyzdžiui, dėl informacijos ir susisiekimo priemonių stokos, visų hadisų surašymo į knygas trūkumo ir pan.), buvo neįmanoma panaikinti atsiradusių skirtumų, dėl to kompanionų negalima kaltinti dėl pasitaikiusių nuomonių išsiskyrimo.

Tačiau dabartiniai muqallidyn5 neturi pasiteisinimų. Vieni iš jų, net jiems pateikiant įrodymus iš Korano ir sunos, kurie prieštarauja jų įprastam madhab1 – nustumia šalin Knygą ir sunną ir lieka prie savo madhab1, vien dėl tos priežasties, kad tai prieštarauja jo mokyklai. Lyg madhab, o ne sunna ir ne Koranas būtų pirminis šaltinis. Kiti laikosi kitokio kraštutinumo – kadangi neva visi madhabai yra teisingi, jie pasiima iš kiekvieno tai, kas jam asmeniškai tinka ir patinka.

Abi šios grupės pateisina laikymąsi silpnų hadisų. Jie tą pateisina jau minėtu, vėlgi neautentišku hadisu: „Skirtumai tarp mano ummos yra malonė(…)“

Ibn al-Qaasim pasakė: „Aš girdėjau Maalik ir Laith sakant apie skirtumus pranašo (salAllahu aleihi wasalam)[10] kompanionų tarpe: „Tai nėra, kaip kad žmonės supranta, lankstumas (nuomonėse). Ne. Esmė, kad vieni yra teisūs, o kiti klysta.“ Ashhab pasakė: „(…)tiesa gali būti tik viena. Jei yra du prieštaraujantys vienas kitam požiūriai – kaip abu gali būti teisingi? Tiesa yra tikai viena.“

Imaam Muzani, Imaam Shaafi‘i kompanionas pasakė: Pranašo (salAllahu aleihi wasalam)10 kompanionų nuomonės išties skyrėsi ir vieni taisė kitus. Vieni tyrinėjo kitų pasisakymus ir rasdavo juose klaidų. Jei visi požiūriai būtų buvę teisingi, jie taip nebūtų darę.“

Imaam Muzani pasakė: „Yra tokių, kurie leidžia skirtumus, kaip kad du teologai darantys kažkokios problemos idžtihad4 ir kuomet vienas padaro išvadą, kad tai halal[11], o kitas, kad tai haram[12]. Taigi, galima sakyti, kad abu atėjo iki tiesos per savo asmeninius idžtihad4! Tada vieno galima paklausti, ar jis padarė tokias išvadas, remdamasis autentiškais šaltiniais, ar per qiyaas (išvedant analogijas). Jei jis atsakys, kad remdamasis šaltiniais, tada jo galima paklausti, kaip tai gali būti būti, jei Allah nurodė nesiskirti nuomonėse? Jei jis atsakys – per qiyaas, tada galima jo paklausti, kaip taip gali būti, kad šaltiniai draudžia nuomonių išsiskyrimą, o tu naudoji logiką tam skirtumui sukurti? Tai neleistina nei vienam protingam, nekalbant jau apie mokytą žmogų.“

Svarbu pabrėžti, kad nors sahaba[13] skyrėsi savo nuomonėse dėl smulkių dalykų, jie buvo labai atsargūs, kad tai jų neišskaidytų vienybėje. Net jei kai kurie manė, kad maldoje „bismillah“[14]reikia ištarti balsu, o kiti – kad tyliai; net jei kai kurie manė, kad paliesti moterį reiškia nutraukti wudu[15], o kiti taip nemanė, vis tiek jie meldėsi visi drauge už vieno imamo ir nei vienas iš jų nepalikdavo bendruomenės maldos, net jei to imamo nuomonė skyrėsi nuo jo paties nuomonės. Dabar gi matome, kad kartais net neleidžiama melstis už vieno ar kito imamo ir net vesti ar tekėti už kito madhab atstovo.

Plačiau inšallah[16] galima pasiskaityti šeicho Al-Albani knygoje „Pranašo malda“.

 

Tekstą vertė ir sudarė sesuo Rimantė.

 


[1] Madhab – islamo teisinės mokyklos;

[2] SalAllahu aleihi wasalam – lai būna jam Viešpaties palaima ir ramybė;

[3] Dyn – religija, tikėjimas;

[4] Idžtihad – procesas, kai asmuo priima sprendimą religijos klausimu, vadovaudamasis savo išvadomis, padarytomis besigilinant į islamiškus šaltinius ir juos tyrinėjant, bet nesivadovaujant jokiu islamo žinovu;

[5] Muqallid – tas, kuris seka/vadovaujasi kažkieno išvestu sprendimu, besiremiančiu islamiškomis žiniomis.

[6] Umma – islamo bendruomenė;

[7] Aja – Korano eilutė;

[8] Sunna – pranašo gyvenimo ir elgesio pavyzdys;

[9] Imamas – musulmonų dvasinis vadovas. Šiuo atveju turima omenyje keturis didžiuosius imamus – Maliki, Hanbali, Hanafi ir Šafii;

[10] SalAllahu aleihi wasalam – lai būna Jam Viešpaties palaima ir malonė;

[11] Halal – leidžiama islame;

[12] Haram – draudžiama islame;

[13] Sahaba – tie, kurie matė pranašą Muhammad (salAllahu sleihi wasalam) ir juo tikėjo bei mirė musulmonais;

[14] Bismillah – Dievo vardu, vardan Dievo;

[15] Wudu – ritualinis apsiprausimas prieš maldą;

[16] Inšallah- jei Dievas panorės.

 

Garbė Dievui, visų pasaulių Valdovui, malda ir taika Jo paskutiniam Pranašui ir Pasiuntiniui.

Žinok (lai Allah tau būna malonus), kad mes turime išmokti keturis dalykus:

 

Pirmas: Žinojimas, kuris susideda iš pažinimo Allah, Jo Pranašo ir islamo religijos su įrodymais.

Antras: Veiksmai pagal šias žinias.

Trečias: Kvietimas į tai.

Ketvirtas: Kantrybė, iškilus sunkumams šioje srityje.… Įdomu? Skaityti toliau..

Ajos[1] Al Birr tafsyras[2]

 

Aja Al Birr – tai suros[3] Al Baqara 177 eilutė. Joje sutalpinta didžiulė išmintis, apimanti nutarimus ir teisingą tikėjimą. Ši eilutė akcentuoja teisingą, nuoširdų ir tikrą pamaldumą (dievobaimingumą) ir teisingumą. Tikrasis religijos tikslas yra skatinti dievobaimingumą ir teisingumą:

 

﴿لَّيْسَ الْبِرَّ أَن تُوَلُّواْ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ وَلَـكِنَّ الْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الاٌّخِرِ وَالْمَلَـئِكَةِ وَالْكِتَـبِ وَالنَّبِيِّينَ وَءَاتَى الْمَالَ عَلَى حُبِّهِ ذَوِى الْقُرْبَى وَالْيَتَـمَى وَالْمَسَـكِينَ وَابْنَ السَّبِيلِ وَالسَّآئِلِينَ وَفِي الرِّقَابِ وَأَقَامَ الصَّلَوةَ وَءَاتَى الزَّكَوةَ وَالْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـهَدُواْ وَالصَّابِرِينَ فِى الْبَأْسَآءِ والضَّرَّاءِ وَحِينَ الْبَأْسِ أُولَـئِكَ… Įdomu? Skaityti toliau..

Asalam aleikum wa rahmatulahi wa barakatuhu

Lai Allah ramybė, gailestingumas ir palaima būna su jumis

Noriu pasidalinti prieš šimtą metų verstu straipsniu, inšaAllah. Svarbi tema – širk – nuodėmė, kurios Viešpats neatleis.

Žmogžudystė, išprievartavimas, smurtas prieš vaikus, genocidas – visa tai yra baisūs nusikaltimai, vykstantys šiuo metu pasaulyje. Daugelis gali pamanyti, kad tai – sunkiausi nusižengimai, kokie tik gali būti. Bet yra viena piktadarystė, kuri persveria visas minėtas nuodėmes kartu sudėjus, tai – širk.… Įdomu? Skaityti toliau..

Comments closed.