· Write a comment · Categories: Islamo praktika

Asalamu aleikum[1],

Bismillah-ir Rahman-ir Rahym[2]

 

Noriu pradėti labai svarbią temą. Svarbią visų pirma (o gal vien tiktai) man pačiai. Ši tema – apie religines diskusijas, išsirutuliojančias į ginčus.

SubhanAllah[3], visi musulmonai jaučia norą ir pareigą ginti islamą, islamišką poziciją, islamišką tiesą bei autentišką tekstą visa širdimi nuo įvairių atakų – tiek iš musulmonų, tiek iš nemusulmonų pusės. Tokiais atvejais labai lengva tapti pagautiems srovės bei idėjos, kad mes esame kovotojai vardan tiesos ir nuklysti į tokias erdves, kuriose būti nesinori.

Paprastai po tokių karštų diskusijų nesijaučiama gerai, net jei tiesa ir buvo mūsų pusėje, net jei ir jautėmės ją ginantys. Tuomet kyla klausimas – jei atsiranda tas neigiamas jausmas – gal vis tik veikiame ne pagal Allah norą, ne taip, kaip Jam patiktų?

Atsakymą į šiuos klausimus remiu Al Haafidh Ibn Rajab A Hanbalee knyga „The superiority of the knowledge of the predecessors over the knowledge of the successors“. Trumpai tariant, tai yra knyga apie tai, kuo salaf[4] žinios yra pranašesnės už sekančių kartų žinias.

Vienas iš knygoje gvildenamų klausimų ir yra aptarti, kaip elgėsi as-salaf4 tokiais atvejais, kuomet kildavo disputų apie religiją. Pabrėžiama, kad as-salaf niekuomet nesiginčijo apie halal / haram[5] dalykus. T.y. niekam nekilo mintis suabejoti esamais verdiktais ir pradėti mąstyti „o gal tas haram iš tikrųjų nėra toks haram“ ir pan. Šie klausimai nebuvo būdingi islamo imamams[6]. Tokie disputai kilo vėliau, Irake tarp islamo juristų, kurie buvo „nuomonių skirtumų“ tarp Šafii ir Hanafi mokyklų pradininkai.

Pranašas (salAllahu aleihi wasalam)[7] yra pasakęs: „Žmonės niekada nebuvo paklaidinti, kai jiems buvo parodytas tiesus kelias, išskyrus, kai jie įsivelia į ginčus.“ Tai Tirmidhi hadisas, Al Albani klasifikuotas kaip hasan[8]. Ir tada jis (salAllahu aleihi wasalam) parecitavo:

„(…) Jie pateikia tai tau tik dėl ginčo. Juk jie – besiginčijanti tauta.” (43:58)

Yra vienareikšmiškai draudžiama ginčytis dėl Tiesos, kai ji yra žinoma. Taipogi, yra draudžiama diskutuoti, kuomet neturima žinių. Neleidžiama narstyti oponento žodžių po kaulelį, idant sumenkintume jo kalbėjimo manierą; apskritai, draudžiama ginčytis, kada tai daroma siekiant parodyti savo statusą ir autoritetą.

Imamas Malik buvo paklaustas, ar žmogus, žinantis sunną[9], gali ginčytis, ją gindamas? Imamas atsakė: „Ne, jis turėtų informuoti apie sunną. Jei tai iš jo priimama – puiku, jei nepriimama, lai jis daugiau nieko nebesako (t.y. nebesiginčija).“ Jis taip pat pasakė: „Ginčai ir disputai apie žinias panaikina žinių šviesą.“ Taip pat: „Ginčai apie žinias kietina širdis, pasėja atmetimą.”

Vienas iš salaf4 yra pasakęs: „Kai Allah nori gero savo tarnui, atidaro veiksmų duris ir uždaro ginčų duris. O kai Allah nori blogo savo tarnui, atidaro ginčų duris ir uždaro veiksmų duris.”

Teisingiausia musulmonui nesiginčyti, net jei jis yra teisus. Abu Dawūd pranešė pranašą (salAllahu aleihi wasalam) pasakius: „Aš esu namo Rojuje valdytojas. Aš garantuoju namą Rojuje tam, kuris paliks ginčus, net jei jis yra teisus; ir aš garantuoju namą vidurio Džennoje[10] tam, kuris liausis melavęs net juokaudamas; ir aš garantuoju namą aukščiausiame Džennos lygyje tam, kuris turi geras manieras.“

Diskusijos su tikslu pasiaiškinti, atrasti tiesą, išmokti yra leidžiamos.

 

Tekstą sudarė sesuo Rimantė.

 


[1] As salamu aleikum – ramybė tau/jums;

[2] Bismillah-ir Rahman-ir Rahym – vardan Allah Maloningojo, Gailestingojo;

[3] SubhanAllah – šlovė Allah, sakoma gėrintis Allah ir/arba Jo darbais;

[4] Salaf – trys kartos po pranašo (salAllahu aleihi wasalam);

[5] Halal, haram – leidžiama, draudžiama islame;

[6] Imamas – musulmonų dvasinis vadovas. Šiuo atveju turima omeny didžiuosius islamo imamus: Malik, Hanbal, Abu Hanifa, Šafii;

[7] SalAllahu aleihi wasalam – lai būna Jam Viešpaties palaima ir malonė;

[8] Hasan – antras pagal patikimumo kategorijas (kalbant apie hadisus);

[9] Sunna – pranašo gyvenimo ir elgesio pavyzdys;

[10] Dženna – Rojus.

 

Garbė Dievui, visų pasaulių Valdovui, malda ir taika Jo paskutiniam Pranašui ir Pasiuntiniui.

Žinok (lai Allah tau būna malonus), kad mes turime išmokti keturis dalykus:

 

Pirmas: Žinojimas, kuris susideda iš pažinimo Allah, Jo Pranašo ir islamo religijos su įrodymais.

Antras: Veiksmai pagal šias žinias.

Trečias: Kvietimas į tai.

Ketvirtas: Kantrybė, iškilus sunkumams šioje srityje.… Įdomu? Skaityti toliau..

Ajos[1] Al Birr tafsyras[2]

 

Aja Al Birr – tai suros[3] Al Baqara 177 eilutė. Joje sutalpinta didžiulė išmintis, apimanti nutarimus ir teisingą tikėjimą. Ši eilutė akcentuoja teisingą, nuoširdų ir tikrą pamaldumą (dievobaimingumą) ir teisingumą. Tikrasis religijos tikslas yra skatinti dievobaimingumą ir teisingumą:

 

﴿لَّيْسَ الْبِرَّ أَن تُوَلُّواْ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ وَلَـكِنَّ الْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الاٌّخِرِ وَالْمَلَـئِكَةِ وَالْكِتَـبِ وَالنَّبِيِّينَ وَءَاتَى الْمَالَ عَلَى حُبِّهِ ذَوِى الْقُرْبَى وَالْيَتَـمَى وَالْمَسَـكِينَ وَابْنَ السَّبِيلِ وَالسَّآئِلِينَ وَفِي الرِّقَابِ وَأَقَامَ الصَّلَوةَ وَءَاتَى الزَّكَوةَ وَالْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـهَدُواْ وَالصَّابِرِينَ فِى الْبَأْسَآءِ والضَّرَّاءِ وَحِينَ الْبَأْسِ أُولَـئِكَ… Įdomu? Skaityti toliau..

Asalam aleikum wa rahmatulahi wa barakatuhu

Lai Allah ramybė, gailestingumas ir palaima būna su jumis

Noriu pasidalinti prieš šimtą metų verstu straipsniu, inšaAllah. Svarbi tema – širk – nuodėmė, kurios Viešpats neatleis.

Žmogžudystė, išprievartavimas, smurtas prieš vaikus, genocidas – visa tai yra baisūs nusikaltimai, vykstantys šiuo metu pasaulyje. Daugelis gali pamanyti, kad tai – sunkiausi nusižengimai, kokie tik gali būti. Bet yra viena piktadarystė, kuri persveria visas minėtas nuodėmes kartu sudėjus, tai – širk.… Įdomu? Skaityti toliau..

Comments closed.