· Write a comment · Categories: Islamo praktika

Asalemu Aleykum wa Rahmatulahi wa Barakatuhu,

Kiekviename iš mūsų tūno blogoji pusė, mūsų ego, kuris vis ieško galimybės veikti, kirsti skaudžiai per mūsų tikėjimą (iman), ryšį su Dievu (taqwa), bjauroti mūsų šlovinimo tyrumą (ihsan). Blogis yra ir šalia mūsų- tiek šeytan, tiek blogos kompanijos pavidalu. Ir kiekvienas iš mūsų esame nuolatinėje rizikoje, nuolatinėje kovoje. Priešintis šioms grėsmėms po vieną yra neapsakomai sunku, retas kuris išeina nugalėtoju vienas pats, be niekieno pagalbos… Allah Azza wa Džal per savo Malonę tikintiesiems dovanojo galingą ginklą, kovojant su pagundomis, tai – vienas kitą – ummą.

Allah   (subhana wa ta’ala) mums sako Šlovingąjame Korane:

“Prisiekiu pavakario laiku,

Žmogus juk nuostolyje,

Išskyrus tuos, kurie įtikėjo ir darė gerus darbus,

Mokė vieni kitus tiesos, mokė vieni kitus kantrybės.”

(Sūra Al- Asr)
Pranašas  (salAllahu aleyhi wa salam) yra pasakęs: “Religija yra nasyha.” Žmonės Jo  paklausė:”kam?” Pranašas  tarė: “Viešpačiui, Jo Knygom, Pranašui, musulmonų lyderiams bei vieni kitiems.” (Bukhari, Muslim)

Kaip matome, nasyha Allah  akyse turi itin aukštą statusą. Ji eina po iman (tikėjimo) bei ibados (gerų darbų darymo). Pranašas  nasyhą sutapatino su religija, pabrėždamas jos reikšmę.

Ką reiškia nasyha?
Nasyha– išvertus iš arabų kalbos reiškia nuoširdumą arba nuoširdų patarimą.

Supratę kas yra nasyha ir kaip ji suteikiama, mes galime pasiekti pozityvių pasikeitimų savyje bei vienas kitame. Nasyha – nuostabus, galingas ginklas, bet kaip ir daugelis ginklų, naudojamas be išmanymo, gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Kaip reikia suteikti nasyhą vienas kitam (musulmonams)?
-Nukreipdami vienas kitą į tai kas duos naudos šiame ir kitame gyvenimuose;

-Pašalindami nuo vienas kito tai kas kenksminga;

-Mokydami vienas kitą to, kas atneš naudą;

-Įsakydami jiems tai, kas teisinga bei uždrausdami tai, kas ydinga (švelniai ir nuoširdžiai);

-Būdami malonūs vieni kitiems, gerbdami vyresniuosius, mylėdami jaunimą;

-Nejausdami pavydo vieni kitiems;

-Gindami vieni kitų turtą bei garbę.

Nasyhos etiketas

Pirma ir svarbiausia nasyhos sąlyga- teisinga intencija. Patarti turime vien tik dėl Allah  ir dėl nieko kito. Antraip mūsų patarimas bus pasmerktas žlugti. Mūsų kalba nebus išklausyta, girdintysis jos nepriims. Patarimai, kurie nėra vardan Allah  greitai virsta į kritiką, neapykantą bei gali pabloginti situaciją iš esmės.

Nasyha duodama slaptai. Tokiu atveju labiau tikėtina, kad patarimas duos vaisių. Taipogi, tai apsaugos duodantįjį patarimą nuo puikybės. Salaf duodavo patarimus slaptai. Hafidh ibn Rajab sakė: “Kuomet salaf norėdavo patarti vienas kitam, jie tai darydavo privačiai, jie teigė, kad tas, kuris pataria savo broliui akis į akį – atlieka nasyhą, o tas, kuris tai daro viešai – tiesiog plūstasi.” Fudail Ibn Ayyadh yra pasakęs: “Tikintysis yra tas, kuris nuslepia (kito nuodėmę) ir duoda patarimą, tai ir yra nasyha. O bloga darantis apnuogina (kito nuodėmę) ir pažemina.”

Kartą Pranašo  anūkai Hassan ir Hussein r.a. pamatė pagyvenusį vyrą neteisingai atliekantį wudu. Jie norėjo jam patarti, tačiau visaip mąstė, kaip tai padaryti, kad žmogus neįsižeistų mokomas jaunimo. Kol galiausiai padarė šitaip: jie nuėjo pas vyrą jam sakydami: “mes bijome, kad atliekame wudu neteisingai. Ar jūs galite mus stebėti ir nurodyti klaidas?” Žmogus sutiko ir broliai atliko nepriekaištingą wudu jo akyse. Tuomet žmogus tarė: “tai aš blogai atlieku wudu, o ne jūs!’

Nasyha duodama švelniai, maloniai, iš meilės sesei/ broliui islame. Patariantysis turi būti nuoširdus, švelnus kalboje, gerų manierų. Mūsų veiksmo (patarimo davimo) variklis turi būti nuoširdi meilė bei rūpestis. Mes turime trokšti savo sesei/ broliui islame to, ko trokštame sau – Rojaus; ir tik tokių jausmų skatinami turime artintis su patarimu.

Turime pasirinkti tinkamą vietą ir laiką patarimui. Asmuo ne visada yra pasirengęs priimti patarimą, tad reikia nutaikyti atitinkamą laiką bei vietą. Reikia pasistengti sukurti atmosferą, kuri neblaškytų. Negalime tikėtis, kad patarimas bus išklausytas jei skubama arba jei mintyse kažkoks labai svarbus reikalas.

Turime pasirūpinti dalyl. Bent minimaliai turime būti pasirengę pagrįsti savo patarimą.

Svarbu atminti, kad mūsų pareiga bei tikslas yra patarti, bet ne spausti žmogų priimti patarimą. Mums Allah  liepė patarti vienas kitam, tai – mūsų pareiga. O visa kita – Allah   Valioje ir žmogaus ryžte. Neturime kelti sau užduoties, kad žmogus pasikeistų. Tai ne mūsų galioje. Net jei žmogus, mums patarus, pasikeičia, turime atminti, kad taip įvyko ne dėl mūsų, o todėl, kad Allah  taip norėjo. Nevalia patarimą paversti ginču. Imam Malik radi Allahu anhu buvo paklaustas, “Ar išmanantis žmogus (turintis ilm), gali patarti kitam sunoje ir ginčytis ją (suną) gindamas?”. Į ką imamas atsakė: “Ne, jis teturi informuoti apie suną. Jei tai yra priimta – gerai, o jei ne, jis neturi toliau ginčytis”. Vienas iš salaf pasakė: “Kai Allah nori gero savo tarnui, Jis atidaro jam veiksmų duris ir uždaro ginčų duris. O kai nori blogo, tuomet uždaro veiksmų duris ir atidaro ginčų duris.”Allah  nėra patenkintas, kuomet Jo tarnas ginčijasi.

Dažnai pasitaikančios vidinės kliūtys atlikti nasyhą



– Baimė, kad liksi nemėgiamas. Tikintysis visų pirma turi bijoti Allah , bijoti neklausyti Viešpaties įsakymo. Žmonių neprielankumo baimė neturi būti kliūtis duoti patarimą. Dar daugiau, teisingas ir taisyklingai duotas patarimas, net jei jis iš pradžių yra nepriimtas, galiausiai vis tiek pasiekia širdį. Anksčiau ar vėliau žmogus supranta, kad norėta gero jam. Anksčiau ar vėliau jis supranta, kad pyko be reikalo.

– Manymas, kad esi per daug nuodėmingas, kad patarti. Nei vienas nesame be nuodėmės, bet tai nereiškia, kad turime būti idealūs, jei norime duoti nasyhą. Iš tiesų, tai tam tikra krikščionybės priemaiša, kuri neturi nieko bendro su islamu.

– Manymas, kad turi per mažai žinių, kad patartum. Nebūtina būto šeykhualimu ar imamu, kad galėtum duoti patarimą. Nebūtina turėti didžiulio ilm. Turime patarti iš to, ką žinome. Žinome la ilaha ilAllah? Tiek ir patarkime. Žinome, kad melstis yra fard – vadinasi, jau galime tai patarti ir kitam.

– Manymas, kad “tai ne mano reikalas”. Daugybė ajų ir hadisų prieštarauja šiam požiūriui. Allah  tai padarė bendru reikalu, liepdamas patarti vienas kitam, liepdamas ummai laikytis glaudžiai, liepdamas sulaikyti nusižengiantįjį arba ranka, arba žodžiu, arba bent pasmerkti jo nuodėmes širdyje.

 

Ką turi žinoti priimantis nasyhą?

Kuomet mums pataria, stenkimės manyti, kad asmuo taip daro iš meilės mums ir vardan Allah Azza wa Džal. Išklausykime kas mums sakoma, atverkime širdis, prisiminkime, kad nesame tobuli ir dėkokime Viešpačiui už suteiktą galimybę pasikeisti.

Vienas iš didžiausių trukdžių priimti patarimą yra arogancija. Tas, kuris nuolat stengiasi išvalyti širdį nuo jos, retai įsižeis gavęs patarimą. Pranašas  yra pasakęs: “Arogancija yra atmesti tiesą ir atstumti žmones.” Arogantiškas žmogus manys, kad jis viską žino, kad jis yra geriausias, kad niekas nėra pakankamai autoritetingas jam patarti. Jis visada ras pretekstą patarimui atmesti. Kodėl? Nes jam nerūpi tiesa, jam rūpi nugalėti.

Nasyhos privalumai

Nasyha apvalo tą, kuriam patariama, nuo nežinojimo, klaidos, silpnybės. Taipogi, tas, kuris duoda nasyhą atlieka savo fard paklūsdamas Allah . Kuomet matome savo sesę/ brolį islame klystant, mums turi kilti natūralus jausmas, noras ištaisyti šią klaidą, kaip kad norėtume ją ištaisyti savyje. Toks nuoširdus troškimas augina meilę tarp tikinčiųjų bei pasitikėjimą vienas kitu. Kuomet patariame, nesustokime ties tuo – pasiūlykime ir pagalbą ištaisant ydas.

 

Vertimas sesers Rimantės

 

Žodynėlis

 

Asalemu Aleykum wa Rahmatulahi wa Barakatuhu – lai jus lydi taika ir Allah (Dievo) malonė bei palaiminimai

Šeytan – šėtonas

Azza wa Džal – Galingas ir Didingas

Umma – ( musulmonų) bendruomenė

Subhana wa Ta’ala – Pašlovintas ir Išaukštintas

SalAllahu aleyhi wa salam – telydi Jį taika ir ramybė

Salaf – islamo pirmtakas;  salafi – ankstyvi, pirmų trijų kartų (po Pranašo) pamaldūs musulmonai

Radi Allahu anhu (r.a.) – lai Allah būna patenkintas juo

Wudu – ritualinis apsiplovimas prieš maldą

Dalyl – įrodymas informacijai esant autentiškai remiantis Koranu bei hadisais

Suna – gyvenimo būdas (tradicija) islame, kuris nustatytas palaimintojo Pranašo Muhammad s.a.w.s.

Šeykhas – religinis lyderis

Alimas – islamo mokslininkas, religinis žinovas

Imamas – religinis bendruomenės lyderis, vadovaujantis viešajame Allah šlovinime – vedantis maldas, paskaitas mečetėje temom susijusiom su islamu

Ilm – žinios, žinojimas

La ilaha ilAllah – nėra kitų dievų išskyrus Allah (vienintelis Dievas)/niekas neturi teisės būti šlovinamas išskyrus Allah

Fard – privalomas

Aja – eilė iš Korano

Hadisas – Pranašo posakių ar veiksmų ataskaita (turinti grandininę perdavimo tradiciją)

 

Garbė Dievui, visų pasaulių Valdovui, malda ir taika Jo paskutiniam Pranašui ir Pasiuntiniui.

Žinok (lai Allah tau būna malonus), kad mes turime išmokti keturis dalykus:

 

Pirmas: Žinojimas, kuris susideda iš pažinimo Allah, Jo Pranašo ir islamo religijos su įrodymais.

Antras: Veiksmai pagal šias žinias.

Trečias: Kvietimas į tai.

Ketvirtas: Kantrybė, iškilus sunkumams šioje srityje.… Įdomu? Skaityti toliau..

Ajos[1] Al Birr tafsyras[2]

 

Aja Al Birr – tai suros[3] Al Baqara 177 eilutė. Joje sutalpinta didžiulė išmintis, apimanti nutarimus ir teisingą tikėjimą. Ši eilutė akcentuoja teisingą, nuoširdų ir tikrą pamaldumą (dievobaimingumą) ir teisingumą. Tikrasis religijos tikslas yra skatinti dievobaimingumą ir teisingumą:

 

﴿لَّيْسَ الْبِرَّ أَن تُوَلُّواْ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ وَلَـكِنَّ الْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الاٌّخِرِ وَالْمَلَـئِكَةِ وَالْكِتَـبِ وَالنَّبِيِّينَ وَءَاتَى الْمَالَ عَلَى حُبِّهِ ذَوِى الْقُرْبَى وَالْيَتَـمَى وَالْمَسَـكِينَ وَابْنَ السَّبِيلِ وَالسَّآئِلِينَ وَفِي الرِّقَابِ وَأَقَامَ الصَّلَوةَ وَءَاتَى الزَّكَوةَ وَالْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـهَدُواْ وَالصَّابِرِينَ فِى الْبَأْسَآءِ والضَّرَّاءِ وَحِينَ الْبَأْسِ أُولَـئِكَ… Įdomu? Skaityti toliau..

Asalam aleikum wa rahmatulahi wa barakatuhu

Lai Allah ramybė, gailestingumas ir palaima būna su jumis

Noriu pasidalinti prieš šimtą metų verstu straipsniu, inšaAllah. Svarbi tema – širk – nuodėmė, kurios Viešpats neatleis.

Žmogžudystė, išprievartavimas, smurtas prieš vaikus, genocidas – visa tai yra baisūs nusikaltimai, vykstantys šiuo metu pasaulyje. Daugelis gali pamanyti, kad tai – sunkiausi nusižengimai, kokie tik gali būti. Bet yra viena piktadarystė, kuri persveria visas minėtas nuodėmes kartu sudėjus, tai – širk.… Įdomu? Skaityti toliau..

Comments closed.