Dažnai manoma, kad musulmonės yra vienintelės, kurioms religija nurodo dengti savo plaukus. Tiesa, kad islamą išpažįstančios moterys, matyt, yra nuolankiausiai vykdančios religijos nurodymą ryšėti galvos apdangalą, bet islamas tikrai nėra vienintelė tai daryti liepianti religija.

Šiame straipsnelyje trumpai apžvelgsiu, kas sakoma apie galvos dengimą judaizme, krikščionybeje ir islame.

Judaizmas

Rabinas Dr. Menachem M. Brayer (Yeshiva universiteto Biblijinės literatūros profesorius) savo knygoje ‘The Jewish woman in Rabbinic literature’, teigia, kad anksčiau žydėms buvo įprasta viešoje vietoje dengti savo galvą, kartais jos užsirišdavo šalį taip, kad būtų matoma tik viena akis. Jis cituoja vieną žymų senovės rabiną: “Izraelio dukterims nedera vaikščioti neapsidengus galvų, tebūna prakeiktas tas vyras, kuris leidžia savo žmonai nedengti savo plaukų. Moteris, kuri demonstruoja savo plaukus didžiuodamasi – prišaukia skurdą į namus.” Dr. Brayer taip pat mini, kad seniau buvo manoma, jog galvos nedengianti žydė pamina savo kuklumą. Galvos apdangalas buvo ir taurumo ženklas, dėl šios priežasties prostitutėms buvo neleidžiama dengti plaukų senojoje žydų visuomenėje. Prostitutės ryšėdavo specialų šalį idant atrodytų šiek tiek padoriau.

Dr. Bayer pažymi, kad ne visada moterų galvos apdangalas judaizme buvo kuklumo ženklas. Kartais jis simbolizuodavo prabangą, išskirtinumą, o ne kuklumą. Jis taip pat rodė moters aukštą kilmę. Galvos apdangalas rodė ir moters aukštą savigarbą bei socialinį statusą. Žemesnės klasės moterys dažnai ryšėdavo skaras, norėdamos būti panašiomis į aukštesnės klasės damas.

Judėjų teisė draudžia sakyti palaiminimus, melstis šalia vienplaukės moters, nes neužsidengusi savo plaukų moteris yra laikoma nuoga. Senajame Testamente yra aiškiai parašyta, kad “galvos nedengimas moteriai yra baisi gėda, štai kodėl dvasininkas turėjo atidengti svetimavimu įtartos moters galvą.” (Skaičiai 5:16- 18).

Europoje žydės dengė plaukus iki 19 amžiaus. Ir tik prasidėję žydų persekiojimai privertė žydes atsisakyti galvos dengimo saugumo sumetimais. Deja, persekiojimams pasibaigus, nebuvo grįžta prie šio religinio reikalavimo vykdymo.

Krikščionybė

Ką krikščionių tradicija teigia šiuo klausimu? Ar galvos dengimas taip pat ir krikščionei yra religinis nurodymas? Štai citata iš Biblijos:

“Noriu, kad žinotumėte, jog kiekvieno vyro galva yra Kristus, o moters galva- vyras, o Kristaus galva- Dievas. Kiekvienas vyras melsdamasis ar pranašaudamas apdengta galva, paniekina savo galvą. Ir kiekviena moteris, kuri meldžiasi ar pranašauja neapgobta galva, paniekina savo galvą; tai tolygu būti nuskustai. Jei jau moteris neapsigobia, tai tegul ir nusiskuta plaukus. O jei moteriai gėda nusiskusti plaukus, tegul apsigobia. Vyrui nereikia gobti galvos, nes jis yra Dievo atšvaitas ir atvaizdas. O moteris yra vyro atšvaitas. Juk ne vyras padarytas iš moters, o moteris iš vyro, taip pat ne vyras buvo sutvertas moteriai, o moteris vyrui. Todėl moteris privalo ant galvos turėti valdymo ženklą dėl angelų.” (Pirmas korintiečiams 11, 3- 10)

Iš pateiktos citatos matome svarbų faktą: prievolė krikščionėms dengti plaukus yra vyro valdžios ženklas, gi islame hidžabas*- kuklumo simbolis. Todėl atrodo keista, kad šalyse, kur krikščionybė yra paplitusi, vyrauja nuomonė, jog hidžabas*- musulmonių priespaudos rodiklis. Juk yra atvirkščiai!

Krikščionių šventasis Tertulionas viename savo traktatų teigia: “Jaunuolės, ryšėkite galvos apdangalus gatvėse, kaip kad turite ryšėti juos bažnyčioje, ryšėkite juos tarp nepažįstamų, ryšėkite juos šalia savo brolių….”

Ar kas susimąstė, kodėl katalikų vienuolės dengia plaukus? Ar kas susimąstė, kodėl Marija, Jėzaus motina, visuomet vaizduojama pridengta galva? Ar visiems žinoma, jog iki 1960- ųjų katalikės privalėjo dengtis galvą bažnyčiose (ir tik vėliau ši nuostata pradėjo “liberalėti”)?

Islamas

Taigi, ne islamas buvo moterų galvos dengimo pradininkas. Šv. Korane ir vyrams, ir moterims liepiama nusukti akis ir saugoti savo kuklumą, o moterims liepiama dengti ne tik plaukus, bet ir kaklą bei krūtinę: “Sakyk tikintiems vyrams ir moterims, kad jie turi nuleisti žvilgsnius ir saugoti savo kuklumą… Ir sakyk tikinčioms moterims, kad jos nuleistų savo žvilgsnius ir saugotų savo kuklumą; kad jos nerodytų savo grožio išskyrus tai, kas gali matytis, kad jos turi pridengti savo krūtines…” [24: 30, 31].

Šv. Korane aiškiai nurodoma, kad galvos apdangalas reikalingas kuklumo išsaugojimui. Kodėl tai taip svarbu? Šv. Korane rašoma: “O, Pranaše, pasakyk savo žmonoms ir dukterims ir tikinčioms moterims, kad jos turi apsigobti savo kūnus (išeidamos iš namų) tam, kad jos būtų atpažįstamos ir nebūtų trukdomos.” [33:59].

Vadinasi, kuklumą saugoti reikia tam, kad moterys nebūtų trukdomos, t.y. del jų pačių saugumo. O taip pat tam, kad deklaruotų savo religinį identitetą.

Kaip matome, visose išvardintose religijose egzistuoja nurodymas moterims dengti savo plaukus, tačiau islame, skirtingai nuo judaizmo, kur be visa kito galvos dengimas reiškia ir tam tikrą moterų socialiną statusą, ir krikščionybės, kur reikalavimas dengti plaukus yra vyro valdžios išraiška, hidžabas* reikalingas moters apsaugai.

Rimante
* galvos apdangalas

 

Garbė Dievui, visų pasaulių Valdovui, malda ir taika Jo paskutiniam Pranašui ir Pasiuntiniui.

Žinok (lai Allah tau būna malonus), kad mes turime išmokti keturis dalykus:

 

Pirmas: Žinojimas, kuris susideda iš pažinimo Allah, Jo Pranašo ir islamo religijos su įrodymais.

Antras: Veiksmai pagal šias žinias.

Trečias: Kvietimas į tai.

Ketvirtas: Kantrybė, iškilus sunkumams šioje srityje.… Įdomu? Skaityti toliau..

Ajos[1] Al Birr tafsyras[2]

 

Aja Al Birr – tai suros[3] Al Baqara 177 eilutė. Joje sutalpinta didžiulė išmintis, apimanti nutarimus ir teisingą tikėjimą. Ši eilutė akcentuoja teisingą, nuoširdų ir tikrą pamaldumą (dievobaimingumą) ir teisingumą. Tikrasis religijos tikslas yra skatinti dievobaimingumą ir teisingumą:

 

﴿لَّيْسَ الْبِرَّ أَن تُوَلُّواْ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ وَلَـكِنَّ الْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الاٌّخِرِ وَالْمَلَـئِكَةِ وَالْكِتَـبِ وَالنَّبِيِّينَ وَءَاتَى الْمَالَ عَلَى حُبِّهِ ذَوِى الْقُرْبَى وَالْيَتَـمَى وَالْمَسَـكِينَ وَابْنَ السَّبِيلِ وَالسَّآئِلِينَ وَفِي الرِّقَابِ وَأَقَامَ الصَّلَوةَ وَءَاتَى الزَّكَوةَ وَالْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـهَدُواْ وَالصَّابِرِينَ فِى الْبَأْسَآءِ والضَّرَّاءِ وَحِينَ الْبَأْسِ أُولَـئِكَ… Įdomu? Skaityti toliau..

Asalam aleikum wa rahmatulahi wa barakatuhu

Lai Allah ramybė, gailestingumas ir palaima būna su jumis

Noriu pasidalinti prieš šimtą metų verstu straipsniu, inšaAllah. Svarbi tema – širk – nuodėmė, kurios Viešpats neatleis.

Žmogžudystė, išprievartavimas, smurtas prieš vaikus, genocidas – visa tai yra baisūs nusikaltimai, vykstantys šiuo metu pasaulyje. Daugelis gali pamanyti, kad tai – sunkiausi nusižengimai, kokie tik gali būti. Bet yra viena piktadarystė, kuri persveria visas minėtas nuodėmes kartu sudėjus, tai – širk.… Įdomu? Skaityti toliau..

Comments closed.