Keturios pagrindinės Tauhyd[1] taisyklės

Šeichas Muhammad bin Abdul-Wahhaab

 

بِسْــــــمِ اللهِ الرَّحْمَٰنِ الرَّحِيـــــمِ

Vardan Allah Maloningojo, Gailestingojo,

Aš prašau Allah, pačio Dosniausiojo, Sosto Viešpaties, kad tave apsaugotų šiame pasaulyje ir Anapus, kad tave palaimintų, kad ir kur būtum, padarytų tave iš tų, kurie yra dėkingi, kai jiems duodama, kantrūs, kai išbandomi, siekia atleidimo, kai nusideda. Iš tiesų, šie yra trys laimės ženklai.

Žinok, lai Allah nukreipia tave į Jo paklusnumą, kad tikrasis monoteizmas yra Ibrahim (Abraomo) religija, t.y. garbinti Allah, paskiriant tikėjimą Jam vienam, kaip Aukščiausiasis nurodo: „Ir Aš sukūriau džinus ir žmones tik tam, kad jie Mane garbintų.“ (51:56)

Kada tu atpažįsti, kad Allah sukūrė tave Jam garbinti, tada žinok, kad garbinimas nėra laikomas garbinimu, išskyrus, kada garbinama su tauhid. Lygiai taip, kaip malda nėra laikoma malda, išskyrus, kai meldžiamasi apsivalius. Kada į garbinimą įveliamas širk[2], tai jį (garbinimą) sugadina. Lygiai taip, kaip nešvarumas anuliuoja apsivalymą.

Taigi, kada tu atpažįsti, kad į garbinimą įsivėlęs širk jį sugadina, panaikina visus veiksmus ir tas, kuris tai daro, yra Ugnyje amžiams, tada tu suvoki, kad tauhid yra svarbiausia, ką tu turi žinoti tam, kad Allah galėtų apsaugoti tave nuo širk prarajos, apie ką Allah Aukščiausiasis pasakė: „Iš tiesų, Allah neatleidžia, kad Jam priskirtų bendrininkus, bet atleidžia, kas yra kita nei tai, kam panorėjęs.“ (4: 116)

Šis žinojimas susideda iš keturių principų, kuriuos Allah Aukščiausiasis paminėjo Savo knygoje.

Pirma taisyklė

Kufar[3], su kuriais kovėsi Pranašas (salAllahu aleihi wasalam[4]) pritardavo, kad Allah Aukščiausiasis yra Kūrėjas ir visų reikalų Tvarkytojas, bet tai jų vistiek nevesdavo į Islamą. Įrodymas priešingai, būtų Aukščiausiojo pasakymas: „Sakyk: „Kas jus aprūpina iš dangaus ir žemės?“ Arba: „Kas valdo klausą ir regą? Ir kas išveda gyvą iš mirusio ir išveda mirusį iš gyvo? Ir kas tvarko visus reikalus?“ Jie pasakys: „Allah“. Tad sakyk: „Negi jūs nepasisaugosit nuo Allah nemalonės ir bausmės, garbindami tik Jį Vieną ir paklusdami Jam?“ (10:31)

 Antra taisyklė

Atmestinas stabmeldžių požiūris: „Mes nesišaukiame jų (stabų) ir nesigręžiame į juos, išskyrus siekdami artumo ir užtarimo prieš Allah“.

Įrodymas, paneigiantis artumo siekimą per kitus užtarėjus būtų Aukščiausiojo pasakymas: „O tie, kurie ima padėjėjus vietoj Jo, sako: „Mes garbiname juos tiktai tam, kad jie mus priartintų arčiau Allah.“ Iš tikrųjų, Allah nuspręs tarp jų, kuo jie skiriasi. Iš tiesų, Allah neveda tiesiu keliu to, kuris yra melagis, nedėkingas.“ (39:3) Arba: „Ir garbina jie šalia Allah tai, kas jiems nekenkia ir nepadeda, ir sako jie: „Tai – mūsų užtarėjai pas Allah.“ (10:18)

Užtarimas gali būti atmestas arba patvirtintas.

Atmestas užtarimas yra toks, kai siekiama per kitus nei Allah to, ką tik Allah gali nulemti. Įrodymas būtų Aukščiausiojo pasakymas: „O tie, kurie įtikėjote! Leiskite iš to (santaupų), kuo Mes jus aprūpinome, anksčiau negu ateis Diena, kada nebus nei derybų, nei draugystės, nei užtarimo. Ir netikintieji, jie – nusikaltėliai.“ (2:254)

Patvirtintas užtarimas yra toks, kada yra prašoma Allah, ir prašantysis yra apdovanojamas užtarimu. Ir užtariamasis yra tas, kurio kalba ir darbais Allah yra patenkintas, kai jis duoda leidimą. Apie tai Aukščiausiasis sako: „Kas gali užtarti prieš Jį, be Jo leidimo?“ (2:255)

 Trečia taisyklė

Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) susidūrė su skirtingus dalykus garbinančiais žmonėmis. Tarp jų buvo žmonės, garbinantys angelus, kiti garbino pranašus ir teisinguosius, dar kiti garbino akmenis ir medžius, saulę ir mėnulį. Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) kovėsi su jais ir jų neskirstė. To įrodymas yra Aukščiausiojo pasakymas: „Ir kaukitės su jais, kol neliks fitnos[5], o visa religija priklausys Allah.“ (2:193)

Įrodymas prieš saulės ir mėnulio garbinimą būtų Aukščiausiojo pasakymas: „Ir iš Jo ženklų – diena ir naktis, saulė ir mėnulis. Nesilenkite saulei ir mėnuliui, o nusilenkite Allah, kuris juos sukūrė, jeigu Jį jūs garbinate.“ (41:37)

Įrodymas prieš angelų garbinimą būtų šis Aukščiausiojo pasakymas: „Jis neįsakys jums, kad laikytumėte angelus ir pranašus viešpačiais.“ (3:80)

Įrodymas, paneigiantis pranašų garbinimą, yra Aukščiausiojo pasakymas: „Ir tarė Allah: „O, Isa ibn Maryam (Jėzau, Marijos sūnau), ar tu sakei žmonėms: „Laikykite mane ir mano motiną dviem dievais vietoj Allah?“ Jis tarė: „Šventas ir Neliečiamas esi Tu! Ne man yra sakyti tai, kam aš neturiu teisės. Jei aš tai pasakiau, Tu juk žinotum tai. Tu žinai tai, kas manyje, o aš nežinau, kas Tavyje. Tikrai, Tu – nuodugniai Žinantis apie viską, kas paslėpta.“ (5:116)

Įrodymas, neleidžiantis garbinti teisingųjų, matomas šiame Aukščiausiojo pasakyme: „Tie, kurių jie šaukiasi, patys siekia priartėti prie Viešpaties, kuris iš jų bus arčiau; ir viliasi Jo malonės ir bijo Jo bausmės.“ (17:57)

Įrodymas, draudžiantis garbinti medžius ir akmenis yra šis Aukščiausiojo pasakymas: „Regėjote jūs al-Liat ir al-Uzza? Ir Manat, trečiąją, tą kitą?“ (53:19-20) Abu Waqid Al Laythi pasakė: „Išvykome mes į Hunain su Pranašu (salAllahu aleihi wasalam) ir buvome tik neseniai palikę kufr[6]. Mušrikyn[7] turėjo medį, kurį jie garbindavo, kabindavo ant jo savo ginklus ir vadino jį Dhat Anwat. Mes, praėję tą medį, pasakėme: „O Allah Pranaše, paskirki ir mums tokį Dhat Anwat taip, kaip jie turi Dhat Anwat.“ Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) tarė: „Allahu Akbar[8]! Prisiekiu Juo, Kurio Rankoje yra mano siela, jūs pasakėte taip, kaip izrealiečiai pasakė Mozei: „O Moze, padaryk mums dievą taip, kaip jie turi dievus.“ (7:138) (Hadisą galima rasti AtTirmidhi (2180), Ahmad (5/218) rinkiniuose).

Ketvirta taisyklė

Reikia žinoti, kad mūsų laikų stabmeldžiai yra blogesni už tuos, kurie buvo anksčiau. Taip yra todėl, kad ankstesniejo darydavo širk, kuomet gyveno gerai ir nuoširdžiai garbindavo Allah sunkiais laikais. Tačiau šių laikų stabmeldžiai širk daro nuolat – gerovėje ir sunkiu metu.

„Ir kai jie laive, tai jie šaukiasi Allah, nuoširdžiai Jį garbindami. O kada Jis saugiai atgabena juos į sausumą, tada jie skiria dalį garbinimo kitiems.“ (29:65)

Besišaukiantis, kuris meldžia, daro dua[9], yra garbintojas. Įrodymas būtų Aukščiausiojo pasakymas: „Ir kas klysta labiau, negu tas, kuris šaukiasi vietoj Allah tuos, kurie jam neatsakys iki Prikėlimo Dienos; ir jie nepaiso jų šauksmo.“ (46:5)

Ir Allah, Šventas ir Neliečiamas, žino geriausiai. Lai būna Allah palaima ir taika Muhammad salAllahu aleihi wasalam, jo šeimai ir draugams.

 

Al-Qawaa’id al-Arba’ah Arabic Text: http://www.sahihalbukhari.com/sps/downl … 070008.zip

Four Basic Rules of Tawheed: http://www.sahihalbukhari.com/sps/downl … 010001.pdf

 

Vertė ir sudarė Harun.

 


[1] Tauhid – viendievystės sąvoka Islame;

[2] Širk – daugiadievystė, pagonybė, partnerių priskyrimas ir garbinimas ko nors kito, nei Allah;

[3] Kufar (vns. kafir) – netikintieji;

[4] SalAllahu aleihi wasalam – lai būna Jam Viešpaties palaima ir malonė;

[5] Fitna – netvarka, netikėjimas (širk);

[6] Kufr – netikėjimas;

[7] Mušrikyn (vns. mušrik) – tie, kurie daro širk – politeistai, pagonys, stabmeldžiai; tie, kurie Dievui priskiria partnerių;

[8] Allahu Akbar – Dievas yra didis;

[9] Dua – prašymas, maldavimas.

 

Garbė Dievui, visų pasaulių Valdovui, malda ir taika Jo paskutiniam Pranašui ir Pasiuntiniui.

Žinok (lai Allah tau būna malonus), kad mes turime išmokti keturis dalykus:

 

Pirmas: Žinojimas, kuris susideda iš pažinimo Allah, Jo Pranašo ir islamo religijos su įrodymais.

Antras: Veiksmai pagal šias žinias.

Trečias: Kvietimas į tai.

Ketvirtas: Kantrybė, iškilus sunkumams šioje srityje.… Įdomu? Skaityti toliau..

Ajos[1] Al Birr tafsyras[2]

 

Aja Al Birr – tai suros[3] Al Baqara 177 eilutė. Joje sutalpinta didžiulė išmintis, apimanti nutarimus ir teisingą tikėjimą. Ši eilutė akcentuoja teisingą, nuoširdų ir tikrą pamaldumą (dievobaimingumą) ir teisingumą. Tikrasis religijos tikslas yra skatinti dievobaimingumą ir teisingumą:

 

﴿لَّيْسَ الْبِرَّ أَن تُوَلُّواْ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ وَلَـكِنَّ الْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الاٌّخِرِ وَالْمَلَـئِكَةِ وَالْكِتَـبِ وَالنَّبِيِّينَ وَءَاتَى الْمَالَ عَلَى حُبِّهِ ذَوِى الْقُرْبَى وَالْيَتَـمَى وَالْمَسَـكِينَ وَابْنَ السَّبِيلِ وَالسَّآئِلِينَ وَفِي الرِّقَابِ وَأَقَامَ الصَّلَوةَ وَءَاتَى الزَّكَوةَ وَالْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـهَدُواْ وَالصَّابِرِينَ فِى الْبَأْسَآءِ والضَّرَّاءِ وَحِينَ الْبَأْسِ أُولَـئِكَ… Įdomu? Skaityti toliau..

Asalam aleikum wa rahmatulahi wa barakatuhu

Lai Allah ramybė, gailestingumas ir palaima būna su jumis

Noriu pasidalinti prieš šimtą metų verstu straipsniu, inšaAllah. Svarbi tema – širk – nuodėmė, kurios Viešpats neatleis.

Žmogžudystė, išprievartavimas, smurtas prieš vaikus, genocidas – visa tai yra baisūs nusikaltimai, vykstantys šiuo metu pasaulyje. Daugelis gali pamanyti, kad tai – sunkiausi nusižengimai, kokie tik gali būti. Bet yra viena piktadarystė, kuri persveria visas minėtas nuodėmes kartu sudėjus, tai – širk.… Įdomu? Skaityti toliau..

Comments closed.