· Write a comment · Categories: Pasninkas

Tikriausiai visi musulmonai žino, kad Ramadanas – tai ne dietos mėnuo. Tai nėra mėnuo, skirtas susilaikymui nuo maisto bei gėrimo dienos metu. Tikriausiai visi žino, kad nevalgyti ir negerti – tik dalis to, ko turime vengti pasninkaudami.

Pasninkauti musulmonas turi visu savo kūnu, ne tik skrandžiu, bet ir burna – ar ne per daug šnekame? Ausimis – ar nesiklausome, ko neturėtume girdėti? Akimis – ar nežiūrime į tai, ko neturėtume matyti? Rankomis – ar jos daro, liečia tik tai, kas leidžiama? Kojomis – ar jos mus veda tik ten, kur mums priklauso eiti? Ir t.t.

Skirdami dėmesį tik savo skrandžio pasninkui, ignoruojame didžiąją dalį savo kūno. Ar esame tikri, kad taip nelaužome pasninko?

Ramadano metu ypatingai reikia saugotis to, kas nukreipia dėmesį nuo ryšio su Dievu, kas kliudo mūsų iman (tikėjimui). Televizorius, internetas, radijas, kinas, žurnalų, laikraščių straipsniai, knygos – meilės romanai – galbūt reikėtų jų atsisakyti, arba bent jau kardinaliai apriboti? Kad išvengtume muzikinių melodijų, apnuogintos auros[1], nereikšmingos informacijos, gandų… Kad apsaugotume savo akis ir ausis nuo haram[2]… Apriboti bendravimą, kad nejučia nenukryptume į apkalbas, gandų skleidimą… Apriboti išvykas iš namų, kad netyčia neatsidurtume ten, kur plyšauja muzika, kur parduodamas alkoholis, kur daug nepridengtos auros, kur vyrai ir moterys leidžia laiką drauge…

Tebūna mūsų lūpos suvilgytos Alllah prisiminimu. Mūsų pirštai teskaičiuoja zikr[3]. Mūsų akys teskaito Koraną, ausys teklauso recitacijos[4], kojos teveda mus į mečetę, o skrandis teurzgia iš alkio ir troškulio primindamas mums, kiek daug šiame pasaulyje vargstančių, kuriems reikia mūsų pagalbos. Allahumma[5] Amin.

Širdies pasninkas. Pasninkaujant susilaikymas nuo valgio, gėrimo bei intymių santykių nuo saulėtekio iki saulėlydžio yra formalus pasninkas. Pasninko reikšmė, tikslas ir didingumas slypi širdies pasninke, paliekant blogį, pavydą.

Kaip gali pasninkauti skrandis be širdies? Kaip gali pasninkauti tie, kurie kupini blogio, turintys klaidingų įsitikinimų? Kurie yra arogantiški, besididžiuojantys užimama pozicija, turtu, mašinomis, vilomis?..

Kai kurių žmonių širdys nesiskiria nuo faraono širdies, nors jie meldžiasi ir pasninkauja Ramadano mėnesį ir atlieka Hadž[6]. Jie žiūri iš aukšto į tikinčiuosius, neatsako į jų taikos pasveikinimus nei nusišypso. Šėtonas sugundė juos jaustis, jog jie puikiausi iš visų tarpo. Tai labai paplitę, ypač šalyse, turtingose nafta.

Širdžiai paninkaujant nuo savojo „aš“ iškėlimo, tuštybės, žmogus nesididžiuoja savimi, savo žiniomis, kultūra ar pasiektais moksliniais laipsniais. Iš tikrųjų šie laipsniai prilygsta vertei šlepečių, jeigu jie nėra sutvirtinti (palaikomi) tikėjimu. Jie neturi vertės nei šiame gyvenime, nei pomirtiniame ir tai prakeiksmas jų turėtojams, jeigu nenukreipia jų į tikėjimą, mečetę, Koraną, maldą ir Allah baimę.

Užimamos pozicijos irgi yra nereikšmingos. Faraonas užėmė aukščiausią padėtį šiame pasaulyje ir sakė: „Ar aš neviešpatauju Egipte ir šios upės neteka žemiau manęs? Ar nematai?“ ir „Aš nežinau kito dievo be savęs.“ Bet paskutinėmis gyvenimo akimirkomis ir priešmirtinėse kančiose jis šaukė: „Aš tikiu, kad nėra kito Dievo, iškyrus Tą, kuriuo tiki izraeliečiai.“ Taigi, kokia yra padėties, darbų ir statuso vertė?

Širdys taip pat turėtų pasninkauti nuo pavydo – bjaurios šėtono neštos charakterio savybės. 

Akių pasninkas. Daugelio musulmonų skrandžiai, intymios vietos, kepenys pasninkauja, bet ne jų akys. Jie nesivaržydami žvelgia į tai, kas yra uždrausta ir į tai, kas yra atstumtina jų Viešpačiui. Tai nėra tikras pasninkas, nes Visagalis Viešpats apreiškė: „Pasakyk tikintiesiems nuleisti žvilgsnius ir saugoti savo intymias vietas…“ (24:30) „Ir pasakyk tikinčiosioms nuleisti žvilgsnius ir saugoti savo intymias vietas…“ (24:31)

Pranašas (salAllahu aleihi wasalam[7]) pasakė: „Žvilgsnis yra viena iš Iblio strėlių.“ (Musnad Ahmad ir Mustadrak al-Haakim). Atlygis už žvilgsnio saugojimą yra tas, jog Allah pakeičia tai tikėjimu, kurio saldumas randamas širdyje. 

Liežuvio pasninkas. Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) pasakė Mu‘aath ibn Jabal: „Ar parodyti tau, kas atneš tau gera?“ Jis atsakė: „Žinoma.“ Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) pasakė: „Suvaldyk šitą.“ Ir paėmė už jo liežuvio. Mu‘aath paklausė: „O Allah Pasiuntiny! Ar mes atskaitingi už tai, ką kalbame?“ Jis (salAllahu aleihi wasalam) atsakė: „Te tavo motina netenka tavęs! Ar žmonės bus supilti į Ugnį už ką nors kitą, nei už savo liežuvį?“ (sahih[8] Tirmidhi).

Pranašas (salAllahu aleihi wasalam) taip pat pasakė: „Kas tylės, bus išsigelbėjęs.“ (Musnad Ahmad priskirtas prie sahih).

Ibn Masud buvo pasakęs, jog nėra nieko šiame pasaulyje labiau užsitarnavusio apribojimo ilgam laikui negu liežuvis. Žmonės juokauja, o angelai užfiksuoja. Jie kalba, prisimena Allah, meluoja, piktžodžiauja, apkalba, šmeižia, duoda neteisingus parodymus ir visa tai yra užfiksuojama už ar prieš juos.

Reikia prilaikyti liežuvius ir apsvarstyti, prieš ką nors pasakant. Turėtume pasninkauti nuo melo, nepadorių kalbų, korupcijos ir suvilgyti savo liežuvius tuo, kas atneštų mums naudos tiek šiame gyvenime, tiek pomirtiniame.

Palaimintas Ramadano mėnuo – puikus metas atsiriboti nuo blogų įpročių, atsikratyti ydingų charakterio savybių, siekti žinių, „apvalyti“ save nuo šio pasaulio susirūpinimų, minčių, pasineriant į nuolatinį Allah prisiminimą. Tai puikus šansas, galimybė pasitaisyti, siekti Allah malonės ir gailesčio Jį garbinant, gerais darbais, charakterio tobulinimu. Tik, žinoma, tai neturėtų baigtis sulig mėnesio pabaiga, o būti paspirtis iki kito Ramadano, inšallah[9]. 

Sudarė seserys Rimantė ir Laiba

 


[1] Aura – islame – žmogaus kūno dalys, kurias privaloma dengti viešumoje;

[2] Haram – draudžiama islame;

[3] Zikr – Dievo prisiminimas ir minėjimas;

[4] Recitacija – Korano skaitymo būdas;

[5] Allahuma – O Dieve!;

[6] Hadž – piligrimystė į Meką;

[7] SalAllahu aleihi wasalam – tebūna jam Viešpaties palaima ir ramybė;

[8] Sahih – autentiškas, patikimas Pranašo (salAllahu aleihi wasalam) pasakymas, veiksmų ar nurodymų perdavimas;

[9] Inšallah – jei Dievas panorės.

 

Garbė Dievui, visų pasaulių Valdovui, malda ir taika Jo paskutiniam Pranašui ir Pasiuntiniui.

Žinok (lai Allah tau būna malonus), kad mes turime išmokti keturis dalykus:

 

Pirmas: Žinojimas, kuris susideda iš pažinimo Allah, Jo Pranašo ir islamo religijos su įrodymais.

Antras: Veiksmai pagal šias žinias.

Trečias: Kvietimas į tai.

Ketvirtas: Kantrybė, iškilus sunkumams šioje srityje.… Įdomu? Skaityti toliau..

Ajos[1] Al Birr tafsyras[2]

 

Aja Al Birr – tai suros[3] Al Baqara 177 eilutė. Joje sutalpinta didžiulė išmintis, apimanti nutarimus ir teisingą tikėjimą. Ši eilutė akcentuoja teisingą, nuoširdų ir tikrą pamaldumą (dievobaimingumą) ir teisingumą. Tikrasis religijos tikslas yra skatinti dievobaimingumą ir teisingumą:

 

﴿لَّيْسَ الْبِرَّ أَن تُوَلُّواْ وُجُوهَكُمْ قِبَلَ الْمَشْرِقِ وَالْمَغْرِبِ وَلَـكِنَّ الْبِرَّ مَنْ ءَامَنَ بِاللَّهِ وَالْيَوْمِ الاٌّخِرِ وَالْمَلَـئِكَةِ وَالْكِتَـبِ وَالنَّبِيِّينَ وَءَاتَى الْمَالَ عَلَى حُبِّهِ ذَوِى الْقُرْبَى وَالْيَتَـمَى وَالْمَسَـكِينَ وَابْنَ السَّبِيلِ وَالسَّآئِلِينَ وَفِي الرِّقَابِ وَأَقَامَ الصَّلَوةَ وَءَاتَى الزَّكَوةَ وَالْمُوفُونَ بِعَهْدِهِمْ إِذَا عَـهَدُواْ وَالصَّابِرِينَ فِى الْبَأْسَآءِ والضَّرَّاءِ وَحِينَ الْبَأْسِ أُولَـئِكَ… Įdomu? Skaityti toliau..

Asalam aleikum wa rahmatulahi wa barakatuhu

Lai Allah ramybė, gailestingumas ir palaima būna su jumis

Noriu pasidalinti prieš šimtą metų verstu straipsniu, inšaAllah. Svarbi tema – širk – nuodėmė, kurios Viešpats neatleis.

Žmogžudystė, išprievartavimas, smurtas prieš vaikus, genocidas – visa tai yra baisūs nusikaltimai, vykstantys šiuo metu pasaulyje. Daugelis gali pamanyti, kad tai – sunkiausi nusižengimai, kokie tik gali būti. Bet yra viena piktadarystė, kuri persveria visas minėtas nuodėmes kartu sudėjus, tai – širk.… Įdomu? Skaityti toliau..

Comments closed.