Visos datos yra UTC [ DST ]





Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 6 pranešimai(ų) ] 
  Spausdinti

Rūh ir nafs (dvasia ir siela)
Autorius Žinutė
StandartinėParašytas: 24 Kov 2014, 13:06 
Moderator
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:18 Spa 2010, 15:35
Pranešimai:1266
:salam

norėjau pasitikslinti, ar teisingai verčiu: siela yra nafs, o dvasia - rūh? Žiūriu, kad LT Korane truputį pamaišyta, kaip ir čia forume, tai nebeatsirenku...Gal kas galite pasidalinti, kaip kitomis kalbomis išversta? Angliškai nafs (soul), rūh (spirit). O kaip rusų, vokiečių k.?


Share on FacebookShare on TwitterShare on Google+
Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Re: Rūh ir nafs (dvasia ir siela)
StandartinėParašytas: 24 Kov 2014, 13:53 
Moderator
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:30 Gru 2011, 11:25
Pranešimai:2714
Miestas: Tunisas
wsalam manrods kad teisingai atsirinkai mashaAa

Sutikrinau lietuviskai-arabiskai, tai ivedus siela, ismeta tiek nafs, tiek ruch, o ivedus dvasia, ismeta tik ruch. :D

Atitinkamai ir lietuviskai-vokiskai bei vokiskai-arabiskai :D

_________________
Bet nesakykite – jokios neteisybės, kurią jūsų liežuviai gali pasiūlyti, - „tai yra leistina, o tai yra uždrausta“, tai yra kaip prisikirti Alachui klaidingus dalykus. Nes tie, kurie priskiria Alachui klaidingus dalykus, niekada neklestės.
Koranas 16:116


Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Re: Rūh ir nafs (dvasia ir siela)
StandartinėParašytas: 29 Spa 2014, 14:07 
Patikima sesė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:20 Spa 2010, 18:09
Pranešimai:2313
Salam aleikum,

Man irgi aktuali si tema pasidare, bandau irgi pasiaiskinti. Taip pat esu nustebus kad Korano prasmiu vertime tiek nafs tiek ruch verciasi kaip siela arba kai kur ir dvasia. Ulemai issikyre sia tema. Yra kelios nuomones, vieni sako kad sie du terminai yra vienodi, o kai kurie isskirsto ir suteikia keikviena dar kelis paaishkinimus, o kartais pati reiksme bus pagaunama pagal prasme. Al Fawzan yra palietes sia tema, deja ,usu meceteje yra tik arabu kl si knyga. Bet gal ir anglu kl galima rasti. Esu radus knyga imamo Ibn Qayam Al Jawziyyah "Ruh", manau irgi galima susipazinti, tik jo knyga nera skirta mokymuisi, bet supazindinimui. Taip jis ja pristato, todel ka kurie dalykai yra siaip surinkti. Bet tikrai daug idomiu dalyku esu suzinojus, tik vis dar kai kur sunku patketi. Bet tai yra Tauchydo dalis, kuria reikai rupintis. Nes kiekviena is musu palies mirtis....

_________________
"Отвратительная и опасная ошибка — принимать то, что люди говорят друг о друге, а потом строить на этом основании любовь либо ненависть, похвалу или порицание. Сколько из-за этой ошибки произошло такого, что закончилось сожалением. И как часто люди распространяют о других то, что не имеет никакого отношения к действительности. Разумный человек обязан проверять и удостоверяться, выжидать и не спешить. Таким путём можно увидеть религию человека, его выдержку и разум."(Шейх ‘Абду-р-Рахман ас-Саади)


Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Re: Rūh ir nafs (dvasia ir siela)
StandartinėParašytas: 27 Spa 2015, 19:59 

Užsiregistravo:16 Spa 2015, 01:44
Pranešimai:25
Nafs tipai (dvasia, siela, ego, savastis, gyvybingumas, asmenybė, širdis ar protas)

„Kas tik peržengs ribas ir teiks pirmenybę šiam gyvenimui, jo būstu išties taps Ugnis; ir to, kuris bijos atsistoti prieš savo Viešpatį ir valdys savo įgeidžius, būstu išties taps Sodas.“ (Sura 79:39-40)

Ibn Kathir sakė:
„Tikintieji (mu'min) yra žmonės, kuriuos Koranas saugo nuo pataikavimo šio gyvenimo malonumams; jis vyksta tarp jų ir gali juos sunaikinti. Tikintysis yra lyg šio pasaulio kalinys, bandantis išlaisvinti save nuo pančių ir grandinių, niekuo jame nepasitikėdamas iki tos dienos, kol sutiks savo Kūrėją. Jis gerai žino, kad yra atsakingas už viską, ką girdi, mato ir kalba, ir už viską, ką daro su savo kūnu.“

(Al-Bidayah wa al-Nihayah, vol. 9 pg. 276, Cairo 1352)

Yra du žmonių tipai: tie, kurių Nafs nugalėjo ir pražudė juos, nes šie pasidavė ir pakluso savo impulsams, ir tie, kurie nugalėjo savo Nafs ir privertė jį paklusti.

Nafs (dgs. Anfus arba Nufus) reiškia dvasią, sielą, ego, savastį, gyvybingumą, asmenybę, širdį ar protą. (Mu'jam, Kassis)

Nors kai kurie mokslininkai yra suklasifikavę Nafs į 7 kategorijas, Ulema sutaria, jog Korane Allah (swt) apibūdino mažiausiai tris pagrindinius Nafs tipus. Šie išdėlioti tvarka nuo blogiausio iki geresnių: Nafs al-Ammara Bissu' (Nafs, kuris trokšta blogio), Nafs al-Lawwama (kaltinantis Nafs) ir Nafs al-Mutma'inna (ramus Nafs).

(Chapter 12 v. 53 in the Tafsir of al-Tabari: Jami' al-Bayan fi Tafsir al-Qur'an, 30 vols., Bulaq 1323 & also in Imam Baghawi's Tafsir: Lubab al-Ta'wil fi Ma'alam at-Tanzil, 8 vols. Cairo, 1308)

Šių būsenų santrauka duodama Imam'o Tabari jo tafsyre surai Yusuf, 53 ayai:

(1) Nafs al-Ammara Bissu' (įsakinėjanti dvasia):


Tai yra baudžianti Nafs. Savo prigimtimi ji veda savininką prie netinkamų veiksmų. Niekas negali atsikratyti jos blogio be Allah (swt) pagalbos. Allah (swt) nurodo šią Nafs pasakojime apie Pranašą Yusuf (pbuh) ir al-Aziz žmoną Zulaikha:

„(Žmogaus) dvasia yra neabejotinai linkusi į blogį.“ (12:53)

Allah (swt) taip pat sako:
„Ir jei ne dėl Allah gailesčio ir malonės, nei vienas iš jūsų nebūtumėt nesuterštas; bet Allah apvalo tuos, kuriuos nori, ir Allah yra Visa Girdintis, Žinantis.“ (24:21)

Nafs slypi jausmuose (jutimuose) ir priklauso nuo žemiškų troškimų (Shahwat) ir aistrų...

Nafs paslėptas blogis yra tas, kad ji veda prie blogio darymo. Jei Allah (swt) paliktų savo tarną vieną patį su savimi, tarnas būtų sunaikintas savo blogio ir blogio, kurio trokšta; bet jei Allah (swt) apdovanoja šį sėkme ir pagalba, jis išsilaikys. Prašome Allah Visagalio priglobsčio nuo blogio savyje ir nuo blogio mūsų veiksmų.

(2) Nafs al-Lawwama (kaltinanti dvasia):

Allah (swt) nurodo šią Nafs:
„Ir Aš kviečiu liudyti Nafs, kuri kaltina.“ (75:2)

Ši Nafs suvokia savo netobulumus.
Hasan al-Basri sakė: „Jūs visada matote tikintįjį kaltinant save ir sakant tokius dalykus kaip: „Ar aš to norėjau? Kodėl taip pasielgiau? Ar tai buvo geriau nei anai?“...“

(3) Nafs al-Mutma'inna (rami Nafs):

Allah (swt) nurodo šią Nafs:
„O Dvasia, pilnoje ramybėje ir pasitenkinime!“ (89:27)

Ši Nafs ramiai ilsisi, užsitikrinusi dėl Allah (swt).
Ibn Abbas (radhi allahu 'anhu) pasakė: „Tai yra rami ir tikinti siela“.

Al-Qatadah (radhi allahu 'anhu) sakė: „Tai yra tikinčiojo siela, nuraminta to, ką Allah pažadėjęs. Jos savininkas ilsisi ir yra patenkintas savo žiniomis apie Allah Vardus ir Atributus, ir tuo, ką Jis yra pasakęs apie Save ir Savo Pasiuntinį (salla allahu 'alayhi wa sallam), ir tuo, ką Jis yra pasakęs apie tai, kas laukia sielos po mirties: apie sielos pasitraukimą, apie Barzakh, apie būsimus Qiyamah įvykius. Tiek, kad toks tikintysis beveik gali savo akimis visa tai matyti. Taip jis paklūsta Allah valiai ir patenkintas jai pasiduoda, niekad nesiskųsdamas ir nereikšdamas nepasitenkinimo, su nesvyruojančiu tikėjimu. Jis nei džiūgauja dėl įgytų (materialinių) dalykų, nei skausmas varo jam neviltį – jis žino, kad šie dalykai buvo nulemti daug anksčiau nei atsitiko jam, netgi prieš jam buvus sukurtam...“

(Al-Tabari: Jami' al-Bayan fi Tafsir al-Qur'an, vol. 13, Bulaq 1323)

Imam Baghawi sakė:
„Nafs al-Mutma'inna turi padedantį angelą, kuris jai asistuoja ir ją veda. Angelas sudeda gera į Nafs, kad ji norėtų gero ir žinotų apie gerų veiksmų pranašumą. Angelas taip pat laiko sielą atokiau nuo blogų veiksmų ir rodo blogų veiksmų bjaurumą. Galiausiai, kas tik būtų skirta Allah, visada ateina iš ramios sielos.
Nafs al-Ammara Bissu' sąjungininkas yra Shaytan. Jis žada didelį atpildą ir naudą, bet meluoja. Jis kviečia ir gundo sielą link blogio. Jis duoda viltį po vilties ir meluoja sielai tokia forma, kurią ši priima ir kuria žavisi.“


Ibn al-Qayyim taip pat paminėjo Nafs būsenas:
„Nafs yra vienas vienetas, tačiau jos būsena gali keistis: nuo Nafs al-Ammara iki Nafs al-Lawwama ir Nafs al-Mutma'inna, kuri yra galutinis tobulumo tikslas...“

Yra pasakyta, jog Nafs al-Lawwama yra viena, kuri negali nurimti jokioje būsenoje. Ji dažnai keičiasi, prisimena ir pamiršta, pasiduoda ir vengia, myli ir nekenčia, džiūgauja ir liūdi, priima ir atmeta, paklūsta ir maištauja.

Nafs al-Lawamma taip pat yra tikinčiojo Nafs... Yra minima, kad Nafs save kaltina Qiyamah Dieną – nes visi kaltina save dėl savo veiksmų, ar tai būtų blogi veiksmai (intencijos), ar ydos.

(Madarij as-Salikin fi Manazili Iyyaka Na'budu wa Iyyaka Nasta'in, vol. 1 pg. 308)

Sa'id Hawwa taip sakė dėl šių Nafs:
„Priklausomai nuo jos būsenos, Nafs egzistuoja keliuose lygmenyse. Kai Nafs rami, nes paklūsta Allah (swt) ir prieštarauja savo troškimams, ji žinoma kaip Nafs al-Mutma'inna. Apie tai Allah yra sakęs Korane (89:27-28). Bet jei dvasia labiau neranda savyje ramybės nei paklūsta troškimams, ji žinoma kaip Nafs al-Lawamma, nes ši dvasia prikaištauja savo savininkui dėl jo neapdairumo vykdant Allah norus – Koranas (75:2). Dar daugiau, jei dvasia paklūsta savo troškimams ir leidžia sau būti suviliotai Shaytan, tokia dvasia žinoma kaip Nafs al-Ammara Bissu'.“

(Tarbiyatun nar Ruhiyah, pg. 32, Cairo: Dar al- Salam, 1408)

Versta iš: http://www.islamicity.com/forum/printer ... p?TID=3949


Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Re: Rūh ir nafs (dvasia ir siela)
StandartinėParašytas: 27 Spa 2015, 20:17 

Užsiregistravo:16 Spa 2015, 01:44
Pranešimai:25
Rooh ir Nafs reiškia tą patį.

Umm Salamah perdavė Pranašą (pbuh) sakius: „Kai rooh yra paimama, žvilgsnis ją seka.“ Abu Hurayrah perdavė Pranašą (pbuh) sakius: „Ar nematote, kad kai žmogus miršta, jo žvilgsnis atidus; tai nutinka, kai žvilgsnis seka savo nafs (kai ji išeina).“


Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Re: Rūh ir nafs (dvasia ir siela)
StandartinėParašytas: 23 Lap 2015, 01:24 
Moderator
Vartotojo avataras

Užsiregistravo:18 Spa 2010, 15:35
Pranešimai:1266
Assalamu alaikum, jei gerai prisimenu, kai uždavinėjau šitą klausimą, kaip tik ruošiausi rateliui ir verčia šį tekstą. Taigi galiausiai viskas išaiškėjo - kartais šie terminai sutampa savo prasme, kartais gali skirtis.

"Kas dėl klausimo, ar siela (nafs) ir dvasia (rūh) yra du skirtingi dalykai ar tas pats, teisingas požiūris yra tas, kad žodžiai reiškia skirtingus dalykus, iš kurių kai kurie yra tie patys, o kai kurie skiriasi. Paimkime, pavyzdžiui, nafs. Kartais taip vadinama rūh (dvasia); kartais tai reiškia kažką, susietą su kūnu. Vadinasi, kai mes norime nurodyti tai, kas yra atskiras nuo kūno, vartojame terminą rūh. Antra, nafs gali reikšti kraują. Hadise sakoma: „Tas, kas neturi tekančio kraujo (nafs sa‘ilah), nepadaro vandens, kuriame jis mirė, nešvariu.“ (šie žodžiai nebuvo paminėti nė viename hadise, tačiau Ad-Daraqutni Sunan rinkinyje ir Al-Baihaqi savo As-Sunan al-Kubra įrašė hadisą iš Salman Al-Farsi, kuris perdavė tą pačią prasmę, vis dėlto šis hadisas yra silpnas). Trečia, nafs gali reikšti blogą akį. Sakoma: „Jį palaužė nafs“, tai reiškia, bloga akis. Galiausiai, nafs reiškia patį daiktą. Korane sakoma: „pasisveikinkite save (anfusukum)“ (24:61) ir „nežudykite savęs (anfusukum)“ (4:29)

Kas dėl rūh, tai nereiškia kūno, nei pats savaime, nei derinant su nafs. Tai buvo pavartota apie Koraną ajoje „Ir taip Mes įkvėpėme tau dvasią (rūh) (Koraną) Savo paliepimu“ (45:52); ir kalbant apie Gabrielių ajoje: „Nusileido su juo (Koranu) Ištikimoji Dvasia (Džibrilis (Gabrielius) (ar-rūh al-amin)“ (26:193). Rūh taip pat gali reikšti orą, kuris juda žmogaus kūne. Vėlgi, rūh, su kuria Allah padeda Savo draugams, yra dar kitas dalykas. Jis sakė: „Aniems įrašė Allahas tikėjimą į jų širdis ir sustiprino juos dvasia (rūh) iš Jo Paties.“(58:22) Tai taip pat gali reikšti kūno gebėjimus. Žmonės sako ar-rūh al-basir (matymo gebėjimas), Ar-rūh as-sami (girdėjimo gebėjimas) ir ar-rūh aš-šamm (užuodimo gebėjimas). Tai taip pat gali reikšti kažką netgi dar konkrečiau nei tai, kas buvo paminėta, turiu galvoje galią pažinoti Allahą, paklusimą Jam, meilę Jam, Jo ilgesį. Šios rūh ryšys yra su dvasia (rūh) kaip dvasios ryšys su kūnu. Vadinasi, žinojimas turi rūh, ihsan turi rūh, meilė turi rūh ir dorumas turi rūh. Žmonės nėra lygus šiomis galiomis. Kai kuriuose šios galios yra stiprios; jie yra žmonės, linkę į dvasiškumą. Iš kitos pusės, yra tokių, kuriems trūksta visų jų arba daugumos jų. Yra tokių, kuriuose šios dvasios yra labai silpnos; jie yra žemiškieji padarai.

Paprastai sakoma, kad yra trys sielos (anfus) žmoguje: patenkinta ir rami, taiki (al-mutma‘innah), daranti pastabas/priekaištaujanti (al-lauwamah) ir kurstanti blogį (al-ammarah), ir kad skirtinguose žmonėse viena ar kita iš trijų yra dominuojanti. Allah nurodė šias sielas ajose: „siela nusiraminusioji“ (89:27), „priekaištaujančia siela“ (75:2), „siela linkusi daryti blogį“ (12:53) Tiesa yra ta, kad yra vienintelė siela su trimis skirtingais bruožais. Ji įkvepia blogį, bet kai tikėjimas pasipriešina tam, ji pradeda priekaištauti. Pirma ji padaro nuodėmę, tada atsigręžia į save su priekaištu. Kurį laiką ji siūbuoja nuo vieno prie kito tol, kol jos tikėjimas yra sustiprinamas, ji nusistovi ir jaučiasi patenkinta. Pranašas saaw apibūdino šią būseną, kai jis sakė: „Tas, kuris jaučiasi laimingas, kai jis padaro gera, ir jaučiasi nelaimingas, kai jis padaro bloga, yra tikrasis Tikintysis“ (dalis hadiso, At-Tirmizi, Ahmad, Al-Hakin, autentiškas), ir jis taip pat sakė: „Svetimautojas nėra Tikintysis tuo metu, kai jis atlieka svetimavimą...“

Aqyda tahawyja 89 punktas


Į viršų
   
Atsakyti cituojant  

Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 6 pranešimai(ų) ] 

Visos datos yra UTC [ DST ]


  Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Veikia ant phpBB® Forum Software © phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007